Dėl šio sprendimo vėliau ministerija inicijavo tarnybinį patikrinimą D. Matulionio atžvilgiu, nurodo Prezidentūra.
Taip Eltą informavo prezidento komunikacijos grupė, šios pasiteiravus, ar URM sprendimas nepratęsti D. Matulionio kadencijos dar vieniems metams buvo suderintas su šalies vadovu Gitanu Nausėda.
„Užsienio reikalų ministerija norėjo atšaukti ambasadorių D. Matulionį dar 2023 m., tačiau Prezidentui nesutikus, inicijavo jam tarnybinį tyrimą. Pačios Ministerijos išviešintas vidinis inkriminuoto tarnybinio nusižengimo tyrimas baigėsi niekuo, vis dėlto sukeldamas ambasadoriui reputacinę žalą“, – komentare Eltai nurodo prezidento komunikacijos grupė.
ELTA primena, kad pernai rugpjūtį spaudoje pasirodė informacija apie tai, jog URM gautas skundas dėl D. Matulionio – esą jis galėjo nesilaikyti šalies institucijų suteikto mandato ir taip susilpninti Lietuvos derybines pozicijas.
Vėliau URM buvo pradėtas tarnybinis tyrimas. Ir nors pripažinta, kad tarnybinis nusižengimas buvo atliktas, nuobauda diplomatui skirta nebuvo. Ministras Gabrielius Landsbergis taip pat nurodė, kad nepaisant nusižengimo tolimesnis darbas su D. Matulioniu yra įmanomas.
Klausimas dėl D. Matulionio ateities į viešumą iškilo vėl, kai pats ambasadorius lrt.lt nurodė, jog šių metų vasarą bus atšauktas. Prezidentūra tokį URM sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl prezidento komandos pareiškimai jį stulbino.
Anot Daukanto aikštės rūmų, įprasta diplomatinio atstovo kadencija yra 4 metai, tačiau kai kuriais atvejais ją galima pratęsti iki 5 metų. Todėl Prezidentūra neatmeta, kad nesutarus dėl tinkamos D. Matulionio pamainos bus siūloma diplomato kadenciją pratęsti.
URK komiteto pirmininko „sparnuotų išsireiškimų“ nekomentuoja
Kaip pranešta anksčiau, pirmadienį Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) toliau bandys aiškintis situaciją dėl stringančių ambasadorių paskyrimų. Visgi, į uždarą posėdį pakviesti tik URM atstovai – komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Eltai teigė nematąs poreikio susitikti su prezidento vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte, nes ši, jo teigimu, „akivaizdžiai nedirba savo darbo“.
„Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko „sparnuotų išsireiškimų“ nekomentuojame“, – nurodė prezidento komunikacijos grupė, pažymėdama, kad „šiuo metu vyksta neformalus kandidatūrų derinimo procesas tarp Prezidentūros ir URM“.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
