Kaip teigia T. Janeliūnas, didžiausia Rusijos įtaka buvo fiksuota kibernetikos sektoriuje – 5,5 balo. Pasak jo, ekspertai, kurių vertinimais remtasi, pastebi, kad daug verslo bendrovių ir vartotojų naudojasi rusiška programine įranga.
„Šių metų įtakos indekse aukščiausią balą ir didžiausią įtaką fiksavome kibernetikos sektoriuje. Iš dalies tą lėmė matavimo pobūdis. Reikia remtis ekspertų nuomonėmis, kurie pabrėžė, kad Lietuvoje dažnai naudojama rusiškos kilmės įranga ar programos. Ir verslas ar vartotojai pamiršta, kad programinė įranga yra atviri vartai pasiimti visus jūsų duomenis. Ir tai, kad iš Rusijos ateina didžioji dalis kibernetinių atakų, parodo, jog esame Rusijos taikiklyje“, – penktadienį LRT radijui teigė T. Janeliūnas.
Toliau, pagal aukščiausią Rusijos įtaką, anot LRT duomenų, rikiuojasi visuomenės saugumo – įvertinta 3,6 balo ir politinė – 3,4 balo sritys. Pasak T. Janeliūno, tokį vertinimą nulemia tai, kad Lietuvoje visuomenė gana pasyviai reaguoja į demokratinius pažeidimus, korupcijos atvejus, pavojingus reiškinius, kurie silpnina visuomenės ir valstybės santykį.
Be to, prideda jis, pastebima ir tai, kad apie penktadalis Lietuvos visuomenės vis dar priima rusiškus naratyvus. Visgi, anot jo, lietuviai yra vieni labiausiai nepritariančių Rusijos bandymams paveikti požiūrį į Kremliaus veiksmus.
„Dalis visuomenės priima rusiškus naratyvus. Maždaug 20 proc. pritaria iš Rusijos sklindantiems propagandiniams teiginiams apie karą Ukrainoje“, – sakė jis.
Visgi, jis pabrėžia, kad Lietuva po karo Ukrainoje pradžios drastiškai sumažino rusišką įtaką.
„Galima kalbėti ir apie energetikos sektorių, kur iš esmės nutrauktas bet koks Rusijos energetinių resursų importas, ir apie ekonomikos sektorių, kai smarkiai krito prekyba su Rusija, ir apie informacinį sektorių, kur buvo labai konkretūs sprendimai uždrausti rusiškos informacijos šaltinius“, – kalbėjo jis.
Visgi, anot T. Janeliūno, tam tikra įtaka išlieka per kai kurių verslų tolimesnį veikimą Rusijoje. Tokie ryšiai su autoritarinėmis valstybėmis, anot jo, gali būti išnaudoti darant įtaką.
„Verslas Rusijoje nefunkcionuoja be politinio pritarimo. Tai didžiulio pažeidžiamumo atvejai. Ypač jei tie verslininkai vėliau turi poveikį mūsų politikai, ši rizika persiduoda ir į politinę sferą. Tai nėra vien tik prestižo ar savigarbos klausimas – tai ir valstybės konkrečių funkcionavimo sričių pažeidžiamumo klausimas“, – tikino jis.
Visgi, VU profesorius pastebi, kad prieš karą Ukrainoje ir visišką Lietuvos bandymą atsiskirti nuo Rusijos visuose sektoriuose, Maskvos įtaką buvo galima vadinti „vidutine“.
„Mes jau ne viena dešimtmetį žinome, kad Rusijos įtaka nėra gėris. Bent jau hipotetiškai buvome pasirengę variantus atsijungti nuo Rusijos, bet vidutinė įtaka tikrai egzistavo“, – kalbėjo jis.
T. Janeliūnas paminėjo, kad šis tyrimas bus ateityje kartojamas siekiant aiškintis, kaip mažėja rusiška įtaka ir kokie faktoriai tai nulėmė. Pasak jo, toks indeksas taip pat bus bandomas taikyti kitoms šalims.
