Silpnąsias reformos puses Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio metu įvardiję ekspertai atkreipė dėmesį į keičiamą tarnybos laiką, sistemos sudėtingumą ir į kariuomenėje vyraujantį „dviejų Lietuvų“ pojūtį.
Šaukimo modelis – kuo paprastesnis
Komentuodamas KAM teikiamą šauktinių reformą, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis posėdžio metu siūlė rinktis paprastesnį šaukimo modelį.
„Reikia vertinti ir grėsmes. Organizuojantis siūlyčiau turėti konceptualią, principinę nuostatą, ir siūlau ją tokią: kai grėsmės didelės – reikalingas paprastumas, kai grėsmės mažos – patogumas.
Dabar, manyčiau, kad grėsmės yra didelės, ir jos vis didėja, todėl sistema turi būti kuo paprastesnė.
Tol, kol grėsmės yra didelės, negalime daryti ypatingai sudėtingos sistemos, įvesti daug rūšių šauktinių, įvairiausių modelių, nes tokiems dalykams įgyvendinti reikės daug laiko – kol kariuomenė ir visuomenė tai įsisavins, praeis dar 5–7 metai. Klausimas, ar mes galime sau leisti tokį sudėtingą modelį šiuo metu naudoti“, – suabejojo V.Malinionis.
Kitas svarbus klausimas – kas lauks rezerve esančių karių.
„Šauktinių kariuomenė yra geriausias fabrikas rezervui gaminti, bet šiai dienai mes jų dar nepanaudojame. Čia grįžtu prie komendantinių vienetų – praktiškai niekas apie tai nekalba, o tai, manyčiau, yra prioritetinis dalykas“, – pabrėžė atsargos pulkininkas.
Socialinio neteisingumo klausimas
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, karybos ekspertas Deividas Šlekys teigė suprantantis V.Malinionio argumentą, tačiau, jo nuomone, kol Lietuvoje prasidės rimta diskusija dėl visuotinio šaukimo, praeis daug laiko, todėl dabar reikia daryti tai, ką galima padaryti.
D.Šlekys tikino pritariantis siūlomai reformai, tačiau ragino sutvarkyti techninius šaukiamų studentų klausimus universitetuose.
Pats universitete dėstantis D.Šlekys pasakojo kiekvieną pusmetį su studentais diskutuojantis apie privalomą karinę tarnybą, todėl teigė išgirstantis pačių įvairiausių nuomonių.
„Turime siųsti labai aiškią žinutę – jeigu bėda rimta, o saugumo iššūkiai tikrai yra rimti, negalime sau leisti, kad keli tūkstančiai jaunuolių, kurie galėtų vienokia ar kitokia forma kiekvieną dieną jau dabar prisidėti prie saugumo, tiesiog sėdėtų paskaitose.
Juo labiau, kad mes neištraukiame jų iš paskaitų – juos paimtume tik savaitgalinei tarnybai ir tam tikriems pratybų segmentams“, – nurodė dėstytojas.
D.Šlekys pasakojo nuolat susiduriantis su studentais, kurie jau yra krašto apsaugos savanorių pajėgose arba klauso jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, ir tai, anot jo, netrukdo jų studijoms.
Galiausiai, anot D.Šlekio, universitetų pareiga yra užtikrinti tam tikrą lankstumą, jeigu studentas savaitgaliais atlieka karinę tarnybą, taip pat – jeigu studentas tuo pačiu ir dirba.
„Negalima sakyti taip, kad kol tu studijuoji, kažkas kitas už tave gina kraštą. Jeigu mes iš tiesų šnekame apie situacijos regione grėsmingumą, tai turime prisidėti visi“, – įsitikinęs D.Šlekys.
Karybos ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į socialinio teisingumo aspektą.
„Visgi, kiek man tenka daryti tyrimus, o ir kalbantis su karine bendruomene, aiškėja, kad yra socialinio neteisingumo momentas – ne tik dėl to, kad vieni studijuoja, o kiti tarnauja, bet ir dėl socialinės kompozicijos – kokių visuomenės socialinių sluoksnių jaunimas ateina tarnauti.
Vyrauja toks pojūtis, nors ir nemėgstu šio termino – „dviejų Lietuvų“. Negalime sau leisti į kariuomenę imti tik vieno ar kito sluoksnio žmones, o visi kiti, nors be piktų intencijų, bet sugeba išsisukti. Turime siekti balanso ir socialine, ir įgūdžių suteikimo prasme“, – pabrėžė D.Šlekys.
Pastabos dėl tarnybos trukmės
Tuo metu atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis neigiamai įvertino šauktinių tarnybos trumpinimą.
„Mūsų atsarginių kariškių bendruomenė labai skeptiškai, arba, diplomatiškai sakant, su nerimu žiūri į tarnybos laiką. Dabar labai mėgstama jį paspartinti, padidinti šaukiamųjų kiekį, sutrumpinant tarnybos laiką.
Yra migla, slepiama, o tai yra negerai – manau, kad turi būti labai aiškiai, kaip Suomijoje ir Švedijoje, šauktiniams pateikta, kokios galimybės, kokios specialybės, kiek laiko tarnaus.
Viena vertus, yra gerai palikti lankstumą, kad kariuomenės vadas nuspręstų, kiek ir kokia specialybė tarnaus, bet visgi tai būtų gerai žinoti. Nes dabar nežinia, pavyzdžiui, kiek laiko tarnaus manevrinio bataliono šauktiniai – šešis ar devynis mėnesius?“ – įvardijo G.Ažubalis.
G.Ažubalis pastebėjo, kad kitose šalyse šauktinių tarnybos trukmė dažnu atveju yra ilginama, o ne trumpinama.
Savo ruožtu atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas pabrėžė, kad strateginė komunikacija šiuo atveju turėtų būti prioritetas.
„Mano giliu įsitikinimu, turime šią sritį padaryti prioritetine per viešuosius ryšius – kaip pasiekti visuomenę, tautą, jų širdis ir protus. Patikėkite – labai daug elementarių dalykų visuomenė nežino. Turime padaryti viską, kad žmonės nebijotų kariuomenės, o ateitų su motyvacija, kad gauna naudą“, – pabrėžė G.Bagdonas.
Kas keistųsi?
KAM šauktinių reformos pokyčius pristatė dar metų pradžioje. Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką.
Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui, tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio.
Be to, atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą ir taip įgyti reikiamą bazinį karinį parengimą. Tokia alternatyva galėtų pasinaudoti aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai ir panašiai.
Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – šiuo metu maksimali amžiaus riba siekia 23 metus. Siūloma kviesti 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo – šaukimo ir kvietimo pasitikrinti sveikatos jie sulauktų dar besimokydami.
Visgi, kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir stojantieji į aukštąsias mokyklas ar kolegijas.
Tačiau studentai galės pasirinkti, kokiu jiems priimtiniausiu būdu atlikti privalomąją karo tarnybą. Pavyzdžiui, siūloma 160–200 dienų trukmės tarnyba pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą. Tokie mokymai būtų organizuojami dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus.
Taip pat būtų galima tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose – tokia tarnyba truktų 15 savaitgalių per metus.
Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokios pat alternatyvos galiotų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje studijuojantiems jaunuoliams.
Tiesa, tam tikros išimtys yra numatomos – tarnyba galėtų būti atidedama individualia tvarka. Be to, pašaukti, tačiau neatvykę tarnauti, būtų šaukiami iki kol jiems sukaks 30 metų.
