Vos prieš savaitę Lietuvos ambasadoriaus pareigas Švedijoje eiti pradėjęs buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tvirtina, kad Švedijos narystė Aljanse bus didžiulis Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pralaimėjimas, kurio jis viešai niekuomet nepripažins.
Vienas iš dviejų barjerų įveiktas
Po daugiau nei metus trukusio delsimo Turkijos parlamentas antradienį galiausiai pritarė Švedijos stojimui į NATO. Parlamentui ratifikavus Švedijos narystę, atitinkamą įstatymą šalies prezidentas R.T.Erdoganas turėtų pasirašyti artimiausiomis dienomis.
Diskusijos dėl Švedijos narystės Aljanse ratifikavimo Turkijos parlamente užtruko net keturias valandas. Dalis parlamentarų ir toliau žėrė kritiką dėl Stokholmo neva netinkamai vykdomų įsipareigojimų Ankarai.
Tačiau bene svarbiausias barjeras jau įveiktas.
„Šiandien esame vienu žingsniu arčiau visateisės NATO narystės“, – po balsavimo Turkijos parlamente džiaugėsi Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
Dabar liko tik Vengrija, kuri anksčiau žadėjo nebūsianti paskutine kliūtimi Švedijai prisijungti prie NATO. Nors šis pažadas ir neišsipildė, proveržis jau vyksta, nes Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pakvietė į Budapeštą kolegą iš Švedijos aptarti jų narystės Aljanse klausimus.
Be kita ko, trečiadienį V.Orbanas pareiškė per pokalbį telefonu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu dar kartą patvirtinęs, kad „palaiko“ Švedijos narystę Aljanse.
„Aš dar kartą patvirtinau, kad Vengrijos vyriausybė pritaria Švedijos narystei NATO. Taip pat pabrėžiau, kad mes ir toliau raginsime Vengrijos nacionalinę asamblėją balsuoti už Švedijos priėmimą ir užbaigti ratifikavimą, kai pasitaikys pirmoji galimybė“, – informavo V.Orbanas.
Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės neprisijungimo politikos ir pateikė prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą.
Suomija balandžio mėnesį tapo 31-ąja NATO nare.
L.Linkevičius: tai – strateginis V.Putino pralaimėjimas
Praėjusią savaitę Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje pareigas oficialiai eiti pradėjęs L.Linkevičius teigė, kad žinią apie turkų parlamento sprendimą švedai priėmė labai pozityviai, tačiau atsargiai, nes visi supranta, kad, nors tai – didžiulis žingsnis į priekį, finišas dar nepasiektas.
Ambasadorius neabejoja, kad R.T.Erdogano parašas jau netrukus atsiras ant ratifikacinio dokumento, tačiau aktualus išlieka sunkiai prognozuojamo Vengrijos premjero apsisprendimas.
Tiesa, L.Linkevičius įsitikinęs, kad, net jei ir nuspręs dar šiek tiek tempti laiką ar kažką išsiderėti savo naudai, V.Orbanas galiausiai priims Švedijai naudingą sprendimą.
„Žinia, žinoma, priimta labai palankiai, bet atsargiai, nes visi supranta, kad procesas juda į priekį, bet tai – dar ne paskutinis žingsnis. Dabar belieka laukti, ar Vengrijos parlamentas darys neeilinę sesiją, ar lauks eilinės, kuri, jei gerai pamenu, vyks tik vasarį. Lieka šis barjeras“, – situaciją portalui lrytas.lt komentavo L.Linkevičius.
„Šitas traukinys važiuoja ir jis pasieks galutinį tikslą. Turkijos barjero įveikimas yra labai didelis lūžis“, – pažymėjo jis.
Lietuvos ambasadorius Švedijoje kaip teigimą postūmį iš vengrų pusės išskyrė vakarykštį kvietimą švedams susitikti ir aptarti jų narystės Aljanse klausimus.
Apskritai apie prisijungimą prie NATO, anot L.Linkevičiaus, švedai kalba daug, o tai – nemenkas pokytis, nes anksčiau tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje šalies saugumo ir gynybos temos nebuvo aktualios, iki karo Ukrainoje visi jautėsi saugūs.
„Jeigu anksčiau Švedijoje saugumo, gynybos klausimai tikrai nebuvo pagrindiniai tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje, dabar saugumo klausimai pas juos yra svarbiausioje vietoje. Su tuo susiję ir Švedijos pareigūnų, ir karo vadų pareiškimai apie įtemptą situaciją, taip kad ne tik NATO, bet apskritai saugumo klausimai užima labai svarbią vietą“, – pabrėžė jis.
Švedijos prisijungimas prie NATO, kaip aiškino L.Linkevičius, Aljansą sustiprins tiek politine, tiek karine prasme, o tai – be galo gera žinia ir Lietuvai, nes Baltijos jūra taps vidine NATO jūra.
„Tai yra ir mūsų, ir NATO interesas, kad Švedijos pajėgumai būtų kuo greičiau integruoti į NATO gynybos sistemą. Apie tai kalbama visų susitikimų, vizitų metu. Švedijos priėmimas bus didžiulis smūgis Rusijai, ko jie, žinoma, nepripažins“, – kalbėjo ambasadorius.
Pasak jo, didžiausias pralaimėtojas šioje situacijoje bus V.Putinas.
„Tai yra strateginis V.Putino pralaimėjimas, kurio jis bandys nedramatizuoti, nepripažins, bet visi tai mato ir nereikia būti dideliu ekspertu, kad tai matytum. Tai yra didelė paspirtis NATO, o mūsų regionui tai yra didžiulis įvykis“, – apibendrino L.Linkevičius.
