Vilniaus apygardos teismui trečiadienį nepavyko atversti baudžiamosios bylos dėl veikimo prieš Lietuvą ir tarptautinių nusikaltimų neigimo, nes į teismo posėdį neatvyko viena iš kaltinamųjų byloje Erika Švenčionienė.
Šioje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas kaltinamas dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto neigimo. Anot teisėsaugos, jam kaltinimai pateikti, atsižvelgiant į jo išsakytas mintis apie Sausio 13-osios įvykius vienoje laidoje, kuri buvo transliuota pernai.
Kaip žurnalistams sakė V. Ivanovo advokatas R. Burda, jo ginamasis neigia savo kaltę. Advokato teigimu, V. Ivanovas, laidoje kalbėdamas apie Sausio 13-osios įvykius, tiesiog pateikė savo nuomonę, išreiškė abejones.
„Už mintis, už savo nuomonę jis negali būti baudžiamas. (...) Jis iš esmės teigia apie tai, ko jis negali paaiškinti. Jis neinformuotas apie tai, kokiomis aplinkybėmis įvyko tam tikri įvykiai, tai jis išsako abejones. Taigi, už išsakytas abejones bet kokiam formate – ar rašytiniam, ar žodiniam – iš esmės kaltinimai negalimi apskritai. Tai iš esmės ir Konstitucijos, ir tarptautinių konvencijų pažeidimai. Žmogus turi teisę turėti savo nuomonę“, – žurnalistams teisme kalbėjo advokatas.
R. Burda pažymėjo, kad V. Ivanovas savo pasisakymais apie SSRS agresiją prieš Lietuvą, tiesiog uždavė klausimus, į kuriuos, anot gynėjo, esą iki šiol nėra atsakyta.
„Kaltinime iš esmės yra kalbama apie šiurkštų požiūrį į tam tikrus įvykius, į aukas ir panašiai. Tai yra netiesa. Jis (V. Ivanovas – ELTA) gerbia kiekvieną Sausio 13-osios auką, bet užduoda klausimus, į kuriuos, jo nuomone, tyrimo metu, kai jis buvo savo laiku, 1990 metais, kaltinamas, teismai taip ir neatsakė. Tai tomis abejonėmis jis ir pasidalijo toje laidoje“, – komentavo advokatas.
R. Burdos įsitikinimu, V. Ivanovo epizodas prokuratūros pateiktame kaltinime turėtų būti išskirtas į atskirą bylą.
„Vienas epizodas, kuriame kaltinamas V. Ivanovas, yra atskira visiškai byla nuo to kaltinimo, kuris yra pareikštas K. Juraičiui ir E. Švenčionienei“, – pažymėjo jis.
Baudžiamoji byla dėl veikimo prieš Lietuvą ir tarptautinių nusikaltimų neigimo teismui perduota praėjusių metų gruodį.
Kaip skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Švenčionienė ir Kazimieras Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo šalims agresorėms bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuratūros, tokiu būdu buvo keliama grėsmė valstybės nacionalinio saugumo interesams.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 metų pradžioje ji dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.
Anot teisėsaugos, vaizdo dalijimosi kanale išplatintoje laidoje E. Švenčionienė ir V. Ivanovas viešai neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą. Taip pat, tyrimo duomenimis, laidos metu kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, tokiu savo užgauliu viešu pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius
ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.
Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.
Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.
V. Ivanovas 1997 m. buvo nuteistas už žuvusiųjų per 1991 m. Sausio 13-osios įvykius šmeižimą, po incidento su radijo ir televizijos laidų vedėju Algiu Ramanausku 2007 m. V. Ivanovas buvo pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, o 2013 m. vyrui skirta bauda už buvusio SSRS vadovo Josifo Stalino portreto demonstravimą Antakalnio kapinėse.
