„Po ilgų svarstymų bei diskusijų su savo komanda, ir gavęs savo komandos pritarimą bei palaikymą, kandidatuoju ir bandau jėgas 2024-ųjų Lietuvos Prezidento rinkimuose!“ – feisbuke pirmadienio rytą pranešė R.Žemaitaitis.
Sausio mėnesį Teisingumo ministerija jam leido įregistruoti ir naują partiją „Nemuno aušra“, politikas išrinktas šios partijos pirmininku.
Tiesa, šiuo metu parlamentaras susiduria ir su nemalonumais – praėjusią savaitę generalinė prokurorė kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti R.Žemaitaičio neliečiamybę. Prašymas pateiktas įvertinus 2023 m. gegužės 8 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų visumą dėl įtariamo viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.
Politikas apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalinosi antisemitiniais pareiškimais. Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Žais antisemitizmo korta?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento, politologo Igno Kalpoko toks R.Žemaitaičio spendimas nenustebino – pasak jo, politines parlamentaro ambicijas jau buvo galima nujausti.
„Matant, kaip jis dirba su tam tikra auditorija, kuri, deja, pas mus egzistuoja, buvo matyti, kad tam tikra politinė ambicija yra.
Galų gale ir savo politinės jėgos kūrimas, kuris prisideda tiek prie rinkėjų mobilizavimo, parašų rinkimo ir kitų dalykų, irgi signalizavo, kad jis tikrai norės dalyvauti visur, kur tik įmanoma šiais metais.
Tai tikrai tas nenustebino, ir, deja, tam tikro palaikymo jis gali sulaukti“, – portalui lrytas.lt sakė I.Kalpokas.
Pasak VDU docento, R.Žemaitaičio auditorija – socialiai konservatyvi, neretai tikinti ir įvairiomis sąmokslo teorijomis.
„Pagrindinis „deja“ yra žaidimas antisemitizmo korta ir bandymas mobilizuoti tą vadinamąjį „buitinį antisemitizmą“, kuris Lietuvoje vis dar egzistuoja, ir tokiu būdu susirinkti sau politinių taškų.
Ta grupė, kuri linkusi į, pavadinkime, diskriminacines pažiūras, į įvairias sąmokslo teorijas, nes dažnai antisemitizmas siejamas ir su polinkiu į sąmokslo teorijas apie įvairius pasaulio užvaldymus, šitą auditoriją bus bandoma mobilizuoti ir išnaudoti“, – įsitikinęs politologas.
Tiesa, pridūrė I.Kalpokas, tokia rinkėjų grupė mūsų šalyje nėra labai maža.
„Kaip bebūtų, įvairių protesto balsų rinkėjų pas mus yra pakankamai daug. Plius, kaip minėjau, yra niša, kuriai nėra atstovaujama, nes vis dėlto Lietuvos politikoje net ir tarp pakankamai radikalių kandidatų antisemitizmas iki šiol jau kurį laiką buvo tabu.
Šitoje vietoje mes turėsime progą pamatyti, kokio dydžio yra aktyvus segmentas šioje grupėje, nes reikia turėti omenyje, kad viskas priklauso ir nuo to, kiek žmonių ateis konkrečią dieną prabalsuoti už konkretų kandidatą“, – aiškino docentas.
Įvardijo pagrindinį konkurentą
R.Žemaitaičio sprendimas siekti prezidento kėdės nebuvo netikėtas ir Klaipėdos universiteto politologei Gabrielei Burbulytei-Tsiskarishvili.
„Tiesą pasakius, visiškai nenustebino, kadangi požymių, kad jis galėtų kandidatuoti, tikrai buvo jau ir anksčiau, dar iki viso didžiulio kilusio ažiotažo dėl jo pasisakymų ir galimų apkaltų, tai tikrai nenustebino“, – vertino ji.
Paklausta, ar tai, jog R.Žemaitaičio reitingai pastaruoju metu buvo gana aukšti, gali reikšti, kad prezidento rinkimuose jis sulauks didelio palaikymo, politologė svarstė, kad iš tiesų taip ir gali nutikti.
„Absoliučiai vienareikšmiškai – tikrai taip. Tikrai yra dalis visuomenės, kuriai tinka tai, ką kalba, ką daro ponas R.Žemaitaitis, ir netgi manyčiau, kad, jeigu žiūrėsime lyginamojoje perspektyvoje su kitais kandidatais, didžiausias konkurentas jis šią akimirką yra ponui Ignui Vėgėlei, nes pakankamai nemažai tos pačios tikslinės rinkėjų auditorijos būtent ir atliepia jo pasisakymai“, – aiškino G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pasak Klaipėdos universiteto politologės, R.Žemaitaičio rinkėjas yra „ieškantis alternatyvos“, tačiau kartais taip ir nenusprendžiantis, kokios alternatyvos nori.
„Tiesiog ponas R.Žemaitaitis užpildo tą „ieškančiųjų alternatyvos“ nišą, nes susiveda ir kova prieš sistemą ar bent tokios kovos įvaizdis, aštresnis kritikos žodis valdžiai, kas patinka daliai rinkėjų.
Turime pripažinti ir dar vieną dalyką, kad kai kurie jo radikalūs pasisakymai ar netgi etikos ribas peržengiantys pasisakymai irgi atliepia dalį auditorijos – visa tai susumavus, atsižvelgiant į tai, kad ir nauja politinė jėga įkurta, vadinasi, surinko pakankamai žmonių, tam tikrą dalį rinkėjų tikrai pritrauktų“, – komentavo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Laukia „liūdni rinkimai“?
Paklaustas, kokį apskritai mato būsimų prezidento rinkimų paveikslą, turint omenyje ir tai, kad vienas iš galimų kandidatų jau net sėdi kalėjime, I.Kalpokas neabejojo, kad tam tikrų netikėtumų dar galime sulaukti.
„Kol kas atrodo, kad kandidato kalėjime gal ir neturėsime, nes Celofano, ko gero, jau paskutinis, kiek teko matyti, skundas buvo atmestas dėl neregistravimo, tai šioje vietoje situacija greičiausiai išsisprendė.
Bet iš tiesų turėsime gana įdomų kontingentą – viskas priklausys ir nuo to, kiek bus surinkusiųjų parašus, nes dėl kai kurių įdomesnių kandidatų, tokių kaip V.Tutkus, E.Vaitkus ar kiti, dar nėra šimtaprocentinės tikimybės, kad tuos parašus jie surinks.
Bet, ko gero, turėsime tokį radikalizacijos ir mobilizacijos šleifą, besitęsiantį, galima prisiminti, nuo pandemijos ir šeimų maršo. Būtent protestai prieš pandemijos suvaržymus ir šeimų maršas, ko gero, yra tie du pagrindiniai atskaitos taškai, išjudinę tiek potencialių rinkėjų, tiek kandidatų, kurie į juos taikosi, grupę“, – kalbėjo VDU politologas.
Savo ruožtu G.Burbulytė-Tsiskarishvili svarstė, kad kol kas būsimi prezidento rinkimai jai atrodo gana niūriai.
„Liūdni rinkimai. Gal patys rinkimai nebus labai liūdni, nes yra nemaža tikimybė, kad tam tikra dalis kandidatų atsifiltruos, bet vaizdas yra liūdnokas“, – vertino politologė.
Primename, kad šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 4 politinės partijos. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Taip pat yra žinomi 4 save išsikėlę kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, advokatas Ignas Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas.
Prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 d.
