Parlamentaro įregistruotos statuto pataisos liečia Seimo nario mandato panaikinimo, laikinųjų komisijų sudarymo, vardinio balsavimo, biudžeto priėmimo procedūras, opozicines darbotvarkes.
„Kai kurių statuto pataisų poreikis ypač išryškėjo pasibaigusioje rudens sesijoje. Pavyzdžiui, Seimo nariai dėl kiekvieno iš keturių parlamentaro Vytauto Gapšio nusikaltimų turėjo balsuoti atskirai, nes to reikalauja statutas. Tačiau pati logika sako, kad Seimo nariai, vertindami, ar reikia naikinti parlamentaro mandatą, turėtų spręsti pagal tų nusikaltimų visumą, o ne pagal kiekvieną atskirai. Todėl siūlau statute numatyti, kad jei fiksuoti keli nusikaltimai, būtų balsuojama dėl jų visų vienu nutarimu“, – Eltai sakė J. Razma.
Statuto pataisomis siūloma nustatyti, kad po generalinio prokuroro pranešimo dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn būtų daroma ne Seimo posėdžio pertrauka, o klausimo svarstymo pertrauka.
„Šiuo metu yra daroma iki dviejų valandų pertrauka. Diskutuotina, kodėl Seimas tuo metu negalėtų tęsti darbo, svarstydamas kitus klausimus? Manau, kad tai būtų racionaliau“, – sakė J. Razma.
Dalis pasiūlytų statuto pakeitimų paspartintų kai kurių sprendimų priėmimą Seime.
Siūloma nustatyti, kad sprendimai dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn po pateikimo gali būti svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje. Jeigu Seimas pritartų, taip pat ir Seimo sprendimai, kurie susiję su laikinųjų komisijų darbo termino pratęsimu ar sudėties keitimu po pateikimo būtų svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip. Iš karto po pateikimo siūloma leisti priimti ir Seimo nutarimą dėl Peticijų komisijos sprendimų.
Statuto pakeitimu tikslinamos vardinio balsavimo kortelėmis procedūros, kadangi šiuo metu veikiant elektroninei balsų skaičiavimo sistemai visi balsavimai yra vardiniai.
„Paskutinėje sesijoje opozicija sugalvojo tam tikrą politinį žaidimą nežinia kodėl. Gal norėjo paerzinti valdančiuosius gaišinant laiką, kai ne iš to, ne iš šio, pareikalavo vardinio balsavimo kortelėmis, nors elektroninė sistema veikė ir kiekvienas balsavimas yra vardinis. Kai veikia elektroninė sistema, tas balsavimas, mano nuomone, tikrai neturi jokios prasmės. Tai tik laiko gaišinimas, nes vienas vardinis balsavimas užtrunka beveik 2 valandas. Todėl siūlau statute numatyti, kad vardinis balsavimas būtų tik tuomet, kai neveikia elektroninė sistema, kai susiklostytų sudėtinga situacija. Manau, kad tą vardinį balsavimą galima būtų numatyti ir parlamentarų balsai galėtų būti skaičiuojami pagal pakeltas rankas, pavyzdžiui, jeigu atsiranda reikšmingų balsavimų, kuriuos reikia palikti istorijai, kaip asmeniškai Seimo narys balsavo“, – teigė J. Razma.
Opozicines darbotvarkes siūloma perkelti į antradienį
J. Razma siūlo opozicijos sudaromas Seimo posėdžių darbotvarkes perkelti iš ketvirtadienio į antradienį.
„Dabar opozicija kartais nori ketvirtadieniais anksčiau baigti posėdį, prašo pertraukų. Matyt, dalis Seimo narių yra linkę į savo apygardas išvykti anksčiau“, – sakė J. Razma. Jis pridūrė, kad iš atskirų opozicijai atstovaujančių Seimo narių yra sulaukęs prašymų perkelti opozicines darbotvarkes į antradienį.
Statute jis siūlo atsisakyti nuostatos, kad Lietuvos radijo ir televizijos reportažų bei Seimo posėdžių transliavimo tvarka nustatoma Seimo valdybos bei Lietuvos radijo ir televizijos sutartimi.
„Tai iš senų laikų likęs dalykas. Nepriklausomam nacionaliniam transliuotojui tai netinka ir tokių sutarčių nėra“, – sakė jis.
Jeigu Seimas pritartų J. Razmos pasiūlymams, sumažėtų darbo krūvis ir Seimo valdybai, nes jai nereikėtų spręsti dėl Vyriausybės išvadų.
„Dabar kai Seimas paprašo Vyriausybės išvados, dar kažkodėl Seimo valdyba tai turi svarstyti. Lyg tai Seimo valdyba galėtų paneigti viso Seimo priimtą sprendimą? Tai toks beprasmiškas formalumas“,– pabrėžė J. Razma.
Jei Seimas posėdžio metu nusprendžia kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo, jis siūlo, kad Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentas šį kreipimąsi perduotų Vyriausybei be jokių Seimo valdybos svarstymų.
Statute Vyriausybei siūloma numatyti pareigą ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki antrojo valstybės biudžeto projekto svarstymo užregistruoti patikslintą projektą. Pasak J. Razmos, tai suteiktų Seimo nariams daugiau laiko susipažinti su projektu.
„Dabar yra tam tikras neapibrėžtumas. Jeigu Vyriausybė įregistruoja patobulintą projektą antrajam biudžeto projekto svarstymui tik išvakarėse, o kitą dieną jis svarstomas, Seimo nariams lieka per mažai laiko susipažinti. Kadangi aiškaus reikalavimo statute nebuvo, Vyriausybė iš principo galėtų net prieš valandą įregistruoti projektą“, – sakė Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Seimo statuto pataisas planuojama pateikti kovo 10 dieną prasidėsiančioje pavasario Seimo sesijoje.
Statutas reglamentuoja Seimo narių, Seimo pirmininko, frakcijų, komitetų veiklą, sesijų sušaukimo, Seimo posėdžių organizavimo tvarką, teisės aktų svarstymo, priėmimo ir kitas su parlamento darbo organizavimu susijusias procedūras.
