EŽTT paskelbė nutarimą byloje K. Brazauskienė prieš Lietuvą, kuriuo atmetė peticiją.
Šioje byloje pareiškėja K. Brazauskienė remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsniu (nuosavybės apsauga) ir Konvencijos 14 straipsniu (diskriminacijos uždraudimas), taikomu kartu su Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsniu, skundėsi, kad buvo diskriminuojama, nes valdžios institucijos nesuteikė jai Respublikos Prezidento valstybinės našlių rentos ir būsto Turniškių g.
2010 m. liepos mėn. K. Brazauskienė, vadovaudamasi Prezidento valstybinės rentos įstatymu, pateikė prašymą suteikti jai rentą. Vyriausybė nepriėmė sprendimo skirti rentą. Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 3 d. nutarimu pripažino, kad Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, numačiusi mirusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui teisę gauti rentą, prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Taip pat 2010 m. pareiškėja, remdamasi tuo metu galiojusio Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į Vyriausybę, prašydama suteikti jai, mirusio Respublikos Prezidento sutuoktinei, būstą. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 1002 nutarė perduoti pareiškėjai pagal panaudos sutartį valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas Turniškių g. Pasibaigus panaudos sutartyje nustatytam penkerių metų terminui, 2015 m. Respublikos Prezidento kanceliarija pareikalavo grąžinti suteiktas patalpas, bet pareiškėja atsisakė.
Vyriausybės kanceliarija nurodė pareiškėjai, kad gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis nebus pratęsta ar atnaujinta ir pasiūlė jai kitą valstybei nuosavybės teise priklausantį būstą, bet pareiškėja nesutiko ir atsisakė išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų. Nacionaliniai teismai patenkino Respublikos Prezidento kanceliarijos ieškinį dėl pareiškėjos iškeldinimo iš neteisėtai užimamų patalpų. 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 90 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl rentos, EŽTT atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu 2020 m. pareiškėja kreipėsi dėl kitos socialinės garantijos – valstybinės signataro našlių rentos ir 2020 m. lapkričio 11 d. Vyriausybės nutarimu pareiškėjai nutarta skirti nuo 2010 m. liepos 23 d. valstybinę signataro našlių rentą kaip mirusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Mykolo Brazausko našlei.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai buvo išmokėta valstybinė signataro našlių renta, įskaitant ir už laikotarpį, kuriuo pareiškėjai nebuvo suteikta ginčo renta (nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2014 m. liepos 2 d.), o remiantis nacionaliniu teisiniu reguliavimu už tą patį laikotarpį ginčo renta negali būti paskirta, jeigu paskirta valstybinė signataro našlių renta, EŽTT konstatavo, kad klausimas yra išspręstas ir remdamasis Konvencijos 37 straipsnio 1 dalies b punktu nutarė išbraukti šią skundo dalį iš savo bylų sąrašo.
Nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl būsto laikotarpiu iki Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo, EŽTT sutiko su nacionalinių teismų argumentais dėl pareiškėjos (buvusio Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlės) ir buvusio Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus, kuriam, skirtingai nei pareiškėjai, buvo leista gyventi gyvenamosiose patalpose Turniškių g. iki gyvos galvos, teisinio statuso skirtumo. Todėl nekyla klausimas dėl tariamos pareiškėjos diskriminacijos. Be to, EŽTT atsižvelgė į nacionalinio teismo argumentą, kad ginčo patalpos Turniškių g. yra saugomoje teritorijoje, o pareiškėja neturėjo teisės į valstybės apsaugą.
EŽTT pažymėjo, kad 2015 metais pagal panaudos sutartį pareiškėjai buvo pasiūlytas kitas gyvenamasis būstas, nuo kurio pareiškėja pati atsisakė. EŽTT padarė išvadą, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą pareiškėja neturėjo teisėto lūkesčio, kad jai bus leista naudotis būtent būstu Turniškių g. pasibaigus penkerių metų terminui. Taigi, ši skundo dalis yra nepriimtina kaip nesuderinama ratione materiae su Konvencijos nuostatomis 35 straipsnio 3 dalies a punkto požiūriu ir turi būti atmesta pagal Konvencijos 35 straipsnio 4 dalį.
Nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl būsto nesuteikimo paskelbus Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimą, Teismas pritarė Konstitucinio Teismo ir nacionalinių teismų argumentams dėl individualaus ir nuo visų kitų asmenų teisinio statuso besiskiriančio Respublikos Prezidento teisinio statuso ir konstitucinių socialinių garantijų (be kita ko, susijusių su būsto finansavimu) kaip neatskiriamos valstybės vadovo konstitucinio statuso dalies.
Pasak EŽTT, pareiškėjos skundas dėl būsto nesuteikimo po Konstitucinio Teismo nutarimo neprilygsta diskriminacijai Konvencijos 14 straipsnio požiūriu. Šis skundas yra nepriimtinas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktą kaip aiškiai nepagrįstas ir turi būti atmestas pagal Konvencijos 35 straipsnio 4 dalį.
