Šokiruojantys moters liudijimai žaibiškai pasklido socialiniuose tinkluose, o į juos griežtai reagavo tiek visuomenės veikėjai, tiek žmogaus teisių ekspertai, ragindami situaciją kuo greičiau ištirti, o prabilusią darbuotoją – toliau netylėti ir kreiptis į atitinkamas institucijas.
Teko įsikišti ir policijos pareigūnams
Kaip savaitgalį jau rašė portalas lrytas.lt, čempionate dirbusi Kaja Elena feisbuko grupėje „Feminizmas“ pasipasakojo, kad varžybose su ja itin šiurkščiai elgėsi ten dirbęs žinomas sporto komentatorius ir žurnalistas Ervinas Kvitkauskas.
Anot Elenos, pastarasis trukdė darbui, prie jos kabinėjosi, taip pat buvo ir neblaivus, tad paprašius netrukdyti galiausiai kilo ginčas.
Kaip teigė Kaja Elena, į kivirčą vėliau įsitraukė ir LČF prezidentas Vytautas Jasutis, kuris stojo ginti E.Kvitkausko, moters ėmė reikalauti atiduoti akreditaciją, darbuotojo striukę. Konflikto metu esą netrūko ir necenzūrinės leksikos, sklidusios iš sporto žurnalisto lūpų.
Galiausiai į „Žalgirio“ areną atvyko policijos pareigūnai, o Kaja Elena buvo priversta atiduoti oficialius čempionato atributus ir palikti varžybas, taip ir neišvydusi, kaip Lietuvos atstovai apdovanojami bronzos medaliais.
Moteris taip pat pasidalijo, kad jai buvo žadėta ir darbo sutartis bei atlygis už darbą čempionate, tačiau jokios sutarties ir žadėto užmokesčio ji taip ir negavo.
„Norėčiau parašyti policijai pareiškimą, bet nedrįstu. Nes Ervinas Kvitkauskas yra žinomas sporto žurnalistas. Nes Vytautas Jasutis yra LČF prezidentas. Nes policijos pareigūnai, kurie atvyks, irgi vyrai, kuriems ant tavęs nusispjaut.
Nes tavo vieta, kaip parodė šis vakaras, yra būti ten, kur esi naudingas, bet neduok Dieve, kelti balsą ar priešintis galios pozicijoje esantiems VYRAMS. Taigi prašau tik pasidalinti mano istorija, kad kitos moterys suprastų, jog nėra vienos“, – rašė ji.
Siunčia ne vieną žinutę
Lyčių lygybės ekspertė, VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė komentavo, kad šis incidentas dar kartą apnuogino skaudžią problemą, jog su diskriminacija ar smurtu plačiąja prasme dažniau susiduria būtent moterys.
„Nekvestionuoju to, kad tai galėjo atsitikti ir moteriai, ir vyrui – viskas gali atsitikti ir moterims, ir vyrams – bet dažniausiai panašaus pobūdžio situacijos atsitinka moterims.
Jeigu mes įtariamą diskriminaciją ar smurtą matysime kaip lyčiai neutralų klausimą, padėsime nematyti sistemos. Kiek pati skaičiau, buvo nemažai pasipiktinimo, kodėl mes galią priskiriame tik vyrams, o apie nukentėjusias kalbame tik tai, kas skirta moterims, tai aš norėčiau atsiriboti nuo emocijų ir pažiūrėti į faktus bei skaičius.
Mes turime Lyčių lygybės instituto duomenis, lyčių lygybės indeksą, ir viena iš jo sudedamųjų dalių yra būtent galios indeksas. Lietuvos galios indeksas yra 48 procentai – tai mes esame žemiau vidurkio, jeigu kalbame apie lygią galią moterims ir vyrams Lietuvoje“, – nurodė R.Butkevičiūtė.
Pasak ekspertės, tokią situaciją nesunkiai galima įžvelgti ir kitose srityse.
„Seime moterų nėra kritinės daugumos, Lietuvos savivaldybes beveik išimtinai valdo vien vyrai merai, verslo įmonių valdybose moterų irgi yra mažuma. Jos vis dar susiduria su stiklinėmis lubomis, tai sakyti, kad galia automatiškai nėra tik vyrai, būtų klaidinga, nes skaičiai rodo ką kita.
Jeigu kalbėsime ir apie smurtą prieš moteris plačiąja prasme, kas trečia Lietuvos moteris per savo gyvenimą susiduria su vienokios ar kitokios formos smurtu“, – aiškino lyčių lygybės specialistė.
Tačiau R.Butkevičiūtė rado ir kuo pasidžiaugti – ją maloniai nustebino visuomenės reakcija į Kajos Elenos įrašą feisbuke.
„Ilgus metus Lietuva pateko į sąrašą šalių, kuriose yra bene labiausiai paplitęs nuo smurto ar diskriminacijos nukentėjusių moterų kaltinimas. Dabar man yra labai gera, kad mes pagaliau pasirenkame palaikyti nukentėjusius ar įtariamai nukentėjusius platesniu mastu. Žinoma, galioja nekaltumo prezumpcija ir aš tikrai nekviečiu kelti kartuvių ar kalbėti ypatingai įžeidžiai apie kitą pusę, bet čia norėčiau nesutikti, kad visuomenė negali pasisakyti. Dabar mes matėme tikrai nemažą dalį visuomenės ir žinomų žmonių, kurie palaikė.
Feminizmas nėra apie tai, kad aš nutraukiu kaldrą ir užsikloju pati, o vyrai šąla kamputyje, bet feminizmas yra apie tai, kad moteris turi turėti de facto ir de jure tas pačias teises, ir vyrams, kuriems nepatinka, kad jie laikomi smurtautojais ar piktnaudžiaujantiems galia, tokie vyrai prabyla, jie dalijasi šita istorija, ir sako, kad aš nenoriu būti identifikuojamas su tokiu elgesiu“, – portalui lrytas.lt pasakojo ji.
Pasak R.Butkevičiūtės, tai, kad galimai nukentėjusi moteris prisipažino bijanti ieškoti pagalbos, taip pat visuomenei siunčia tam tikrą žinutę.
„Žodis „bijau“ yra raktinis žodis tiek visuomenei, tiek institucijoms, kad žmonės vis dar bijo. Kalba jau atviriau ir drąsiau, bet vis dar bijo. Dažniausiai nukentėję žmonės bijo, kad niekas jų nepalaikys arba pasmerks. Mes esame socialinės būtybės, gyvename visuomenėje, tai atstūmimas mums kelia tikrai didelę baimę.
Antra baimė yra ta, kad nepatikės tiek visuomenė, tiek institucijos – pritrūks įrodymų, apsijuoksi ir panašiai. O trečia baimė – kad vėl smurtaus“, – vardijo pašnekovė.
R.Butkevičiūtės manymu, brandžios visuomenės požiūris jau pereina ir į institucijas, tad svarbu ir toliau parodyti, kad reaguoti į tokius liudijimus būtina.
„Ir čia, man atrodo, yra esminis momentas visiems, kurie nori piktnaudžiauti galia, kurie nori netinkamai elgtis – visuomenė mato, ji nelieka abejinga, o institucijos taip pat reaguoja.
Jeigu pasiryžtate eiti per procesą, žinokite, kad pagalba yra. Turėkime omenyje, kad jėgų reikės, bet pakankamai nemaža kritinės visuomenės dalis yra jūsų pusėje, tai svarbu pasikliauti tuo, kad nesate vienas lauke karys“, – ragino lyčių lygybės ekspertė.
Akcentuoja ne tik lytį, bet ir amžių
Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, kalbėdama apie šį incidentą, jį įvertino dvejopai. Ekspertės manymu, moteris tokio elgesio galėjo sulaukti ne tik dėl savo lyties, bet ir dėl jauno amžiaus.
„Skaitant galbūt irgi galvočiau, kiek lytis turėjo įtakos tam incidentui arba galimam incidentui, nes, viena vertus, kyla klausimas, ar būtų, pavyzdžiui, šie konkretūs asmenys leidę sau taip kalbėti su 40–50 metų vyrų taip, kaip buvo kalbėta čia.
Aš taip pat dar pridėčiau ir amžiaus aspektą, tad šioje vietoje gali būti susiję abu dalykai – kad tai buvo mergina ir kad tai buvo jauna mergina. Jeigu tai būtų buvusi 40–50 metų moteris, vėlgi situacija galimai būtų buvusi kitokia. Neatmesčiau galimybės, kad, jeigu tai būtų buvęs jaunas vaikinas, gal šiek tiek kitaip, bet situacija galbūt galėtų būti panaši“, – svarstė J.Juškaitė.
Pasak Žmogaus teisių centro vadovės, dažnai pasitaiko situacijų, kai vyresni žmonės negerbia jaunesnių už save, įsivaizduoja, kad su jaunu žmogumi galima elgtis taip, kaip šioje situacijoje galimai ir buvo pasielgta.
„Paprastai žmonės, kurie yra vidutinio arba vyresnio amžiaus, virš 50 ar 60 metų, yra dažnai „nurašomi“ kaip netinkami, nemokantys, kažko negalintys, ir su panašiais aspektais susiduria ir jaunesni žmonės – kad jie yra dar netinkami, dar nepasiekę tam tikro lygio.
Manoma, kad jauni žmonės vien dėl to, kad yra jauni, kažkodėl praranda savo žmogiškąjį orumą ir galima tokiu būdu spręsti situacijas. Man atrodo, šitas plačiai nuskambėjęs skandalas rodo, kad yra visuomenės dalis, kuriai tai jau yra nebepriimtina, ir ji negali pateisinti tokio elgesio“, – portalui lrytas.lt kalbėjo J.Juškaitė.
Pasak specialistės, tokių situacijų viešinimas po truputį turėtų padėti keisti įsitikinimus, ir parodyti, kad jaunas žmogus taip pat turi savo teises, orumą, ir su juo reikia elgtis lygiai taip pat, kaip su bet kokiu kitu darbuotoju – pagarbiai, dalykiškai ir profesionaliai.
Tiesa, J.Juškaitės teigimu, galima suprasti ir galimai nukentėjusios moters baimę kreiptis pagalbos į institucijas.
„Baimės jausmas yra suprantamas, nes dažnai mes atsiduriame nemaloniose situacijose, kurios jau yra ant įstatymo ribos ar jį peržengia, ir, deja, ta našta arba atsakomybė kreiptis dažnai tenka žmogui, kuris yra nukentėjęs. Akivaizdu, kad žmogus, kuris galimai vykdė tuos veiksmus, šiuo atveju kalbame ir apie netinkamą darbo santykių reguliavimą, ir apie nepagarbų elgesį, galbūt perdėtos jėgos naudojimą, tas žmogus nesikreips ir sau problemų neprisidarys.
Šitoje vietoje džiaugiuosi, kad ji, nors iš karto ir nesikreipė į institucijas ir jai buvo sunku tą padaryti, bet mergina pasidalino savo istorija feminizmo grupėje, kad daug žmonių palaikė, ir tikiuosi, kad sulaukusi tokio didelio palaikymo ji kreipsis pagalbos toliau“, – ragino Lietuvos Žmogaus teisių direktorė.
Galėtų tirti ir dėl priekabiavimo
Į incidentą feisbuke sekmadienį sureagavo ir Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Ji situaciją pavadino „siaubinga“, ir paragino Kają Eleną parašyti pareiškimus tiek policijai, tiek darbo ginčių komisijai, tiek ir Valstybinei darbo inspekcijai.
Kaip portalui lrytas.lt pirmadienį nurodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai, pati Kaja Elena į šią tarnybą kol kas nesikreipė. Jeigu ji nuspręstų tai padaryti, galėtų būti pradėtas tyrimas ir dėl diskriminacijos ar priekabiavimo lyties pagrindu.
„Tam, kad atliktume tyrimą, nepakanka informacijos socialiniuose tinkluose – turėtume gauti oficialų asmens skundą. Taip pat svarbu paminėti, kad, jei asmuo kreiptųsi į tarnybą, galėtume situaciją tirti tik dėl aspektų, kuriuos apima Lygių galimybių įstatymas: galimos diskriminacijos ir/ar priekabiavimo lyties ar kitais įstatyme numatytais pagrindais, taip pat dėl galimo seksualinio priekabiavimo.
Diskriminacija dėl lyties apibrėžiama kaip elgesys, kai dėl lyties asmeniui taikomos mažiau palankios sąlygos negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam žmogui.
Priekabiavimu lyties pagrindu laikomas nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas.
Taip pat priekabiavimu laikomas siekis sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią, įžeidžiančią aplinką (arba tokios aplinkos sukūrimas)“, – rašoma pateiktame komentare.
Tiesa, anot tarnybos atstovų, skundo jie negali nagrinėti, jei dėl to paties atvejo jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kajos Elenos įrašą galite skaityti šiame straipsnyje.
