Spaudžiant šalčiui Studentų skvere atidengta skulptūra „Taškas“, skirta raidei ė. Motyvas jai atsirasti labai paprastas – tai esą unikali raidė, o nutrynus tašką atsiranda visiškai kita raidė ir kita prasmė.
Jos autorius – žinomas skulptorius T.Vosylius. Būtent jis sukūrė tviskančią plieninio tauro skulptūrą, kuri pernai pavasarį iškilo ties pagrindiniais Kauno vartais ir tapo labiausiai aptarinėjamu kūriniu mieste per kelerius pastaruosius metus.
Miesto valdžiai kūrinys patiko, tačiau oponentai tai vadino visišku nesusipratimu, kuris miesto biudžetui kainavo 176 tūkst. eurų.
Maždaug 4 tonas sverianti 3 metrų skersmens skulptūra „Taškas“ turbūt kainavo gerokai pigiau, o miesto biudžetas šįkart visiškai nenukentėjo – miesto puošmeną dovanojo informacinių technologijų versle besisukanti įmonė.
Turbūt keisčiausia šio projekto detalė, kad ši įmonė savo pavadinime anksčiau turėjo raidę ė, tačiau ją pakeitė e.
Verslo pasaulio žmonės kasdienėje veikloje dažniausiai patiria, kad užsienio šalių partneriams kai kurios lietuvių kalbos abėcėlės raidės atrodo labai keistai, kad ir kaip mes didžiuotumės jų išskirtinumu. Europiečiams aiškiau ir paprasčiau matyti įprastas raides, o dar geriau – užrašus anglų kalba.
Lietuvių kalbos perspektyvos nenuteikia pernelyg optimistiškai, o jeigu skulptūra „Taškas“ padės kalbai išlikti, galima tik pasidžiaugti. O galbūt po kelių šimtmečių prie „Taško“ susirinkusiems turistams gidai pasakos apie XXI amžiaus pradžioje čiabuvių vartotą keistą kalbą, kurios jau niekas nemoka.
Skulptūra nepatenkintiems niurzgliams reikėtų priminti, kad Kaune galima aptikti dar keistesnių kūrinių. Vienas tokių stovi ne bet kur, o vos keliasdešimt metrų nuo Rotušės aikštės.
2014-ųjų gegužę apleistame skverelyje ties Muitinės ir V.Kuzmos gatvių sankirta buvo atidengtas paminklas rutinai.
Iš masyvaus 8 milimetrų rūdintojo plieno lakšto pagamintas paminklas primena piramidę nupjautu viršumi ir atsirado festivalio „Dizaino savaitė“ bei gatvės meno festivalio „Nykoka“ rėmuose. Ant paminklo matyti užrašas „Čia, šioje vietoje, 2014 metų gegužės 11 dieną nieko ypatingo neįvyko“.
Keistokas kūrinys, kurio išliekamoji vertė ir reikšmė kelia rimtų abejonių. Gatvės meno festivalio metu toks darbas galėtų stovėti, tačiau vėliau turėtų būti nukeltas. Keista, kad tąkart jis neužkliuvo nei priekabiems miesto savivaldybės administracijos darbuotojams, nei griežtumu garsėjantiems paveldo sargams.
Ne ką mažiau prieštaringų vertinimų sulaukė 2018-aisias mažajame ąžuolyne atidengti skulptoriaus A.Šlapiko ir architekto D.Paliukaičio darbai „Plaktukas“ bei „Pinigų kalnas“. Jų atsiradimą inicijavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Granito plaktukas simbolizuoja pirmapradžius gamybos įrankius, vienoje linijoje išdėstytos iš granito iškaltos 36 vinys imituoja konvejerinį gamybos principą. „Pinigų kalno“ granito plokštumoje inkrustuota vienuolika bronzinių Lietuvos istorinių monetų atvaizdų.
O dar nespėjus atidengti obelisko policijai miesto valdžia paskelbė, kad 2024-aisiais Kauną papuoš Lietuvos valstybingumo puoselėtojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūra. Paminklą miestui dovanoja P.Kiznio fondas.
Remiantis istoriniais šaltiniais, Aleksandras Jogailaitis rūpinosi Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika ir miesto parapija. 1503-iųjų liepos 13 dieną, paprašytas klebono J.Zaluskio, jis suteikė Bažnyčiai fundacinių privilegijų, valdų ir žemės mieste bei apylinkėse. Valdovas skatino, kad bent dalis pamaldų vyktų lietuvių kalba.
Monumentą kuria kauniečiams jau pažįstami skulptoriai iš Ukrainos, „Laisvės kario“ autoriai O.Sidorukas ir B.Krylovas.
Tiek patys kūrėjai, tiek kauniečiai balsavimo metu nusprendė, kad skulptūrai labiausiai tinka Ramybės parko prieigos Miško gatvės ašyje. Paminklas jau pagamintas, o atidengimas planuojamas per valstybinę ar miesto šventę. Tikėtina, kad tai įvyks Valstybės dieną, kuri švenčiama liepos 6-ąją.
Įvairių paminklų ir skulptūrų statyba Kaune įgauna tokį pagreitį, kad kauniečiai net nespėja visų jų gerai apžiūrėti, o reiklesni gyventojai pasigenda rimtesnės atrankos.
Jeigu mieste savo kūrinius statys kas tik užsimanęs, netrukus gali atsirasti paminklas šakočiui, sportbačiams arba grandininiam pjūklui.
