Į Seime šeštadienį surengtą Laisvės gynėjų dienos minėjimą atvykusi buvusi šalies vadovė D.Grybauskaitė stabtelėjo prie žurnalistų trumpam komentarui.
„Sausio 13-oji darosi vis labiau svarbi kiekvienais metais vien todėl, kad tai suteikia pasitikėjimo savo šalimi ir savo žmonėmis, jog jeigu bus bėda vėl, mūsų žmonės išeis į gatves vėl ir apgins valstybę.
Ir apgins ją bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar mūsų politinis elitas vartosi ir stumdosi smėlio dėžėje, ar ne“, – sakė D.Grybauskaitė.
Valdžios elito nesutarimus ji įvardijo kaip „melodramas“, kurios kenkia valstybės reputacijai.
„Iš tiesų matome melodramas, kurios atrodo tikrai nebrandžiai ir juokingai, netgi kenksmingai, reputacinės žalos valstybei prasme. Ypač dabartinių geopolitinių iššūkių aplinkoje“, – kritikavo kadenciją baigusi prezidentė.
Po renginio žurnalistams komentarą davė ir dabartinis šalies vadovas G.Nausėda. Jis sureagavo į D.Grybauskaitės pasisakymą.
„Aš manau, ne apie smėlio dėžes mes turėtume Sausio 13-ąją kalbėti“, – atkirto prezidentas.
„Demokratija yra tokia, kuomet yra skirtingos nuomonės, konkurencijos elementai. Strateginiai tikslai Lietuvos visada išliks tie patys, privalome stiprinti, gražinti savo valstybę“, – sakė jis.
Pasak šalies vadovo, Sausio 13-ąją verčiau reikėtų prisiminti kam buvo skirta ši auka.
„Labai svarbu prisiminti, kad Sausio 13-oji atvėrė mums galimybes – tiek daryti prasmingus darbus, tiek ir klysti. Svarbiausia, kad mes niekada nepamestume kompaso, vardan ko buvo ši auka“, – paragino G.Nausėda.
Pastaruoju metu tęsiasi Prezidentūros ir Vyriausybės tarpusavio kivirčai, prasidėję nesutarimais dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo.
Užsienio reikalų ministerijai (URM) sulaukus ambasados Londone darbuotojų skundų dėl diplomato elgesio, mobingu kaltinamas ambasadorius spalį buvo atšauktas konsultacijoms. Tačiau Daukanto aikštė ragino atlikti nepriklausomą tyrimą.
Be to, pasak prezidento G.Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas“.
Vėliau įtampos persikėlė ir į debatus dėl naujojo diplomatinės atstovybės vadovo Varšuvoje paskyrimo. Institucijos nesutaria, kas kaltas, kad strategiškai svarbioje kaimyninėje valstybėje Lietuva vis dar neturi savo atstovo.
Šią savaitę situacija tarp Prezidentūros ir URM dar paaštrėjo po to, kai šalyje lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau ministras Gabrielius Landsbergis nebuvo pakviestas į šalių delegacijų susitikimą.