„Žinių radijo“ laidoje dalyvavę politikai įvertino, ar iš tiesų įmanoma prieš šiemet vyksiančius trejus rinkimus padidinti mokesčius.
M.Lingė: būtų per didelė prabanga rinkiminiais metais nepriimti svarbių sprendimų
Premjerė Ingrida Šimonytė kviečia partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.
Ji sako, kad tam reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.
Konservatorius Mindaugas Lingė „Žinių radijo“ laidos metu kalbėjo, kad, gyvenant karo pašonėje, būtų naivu manyti, jog tai – Lietuvos neliečiantys procesai ar kad geopolitinė padėtis gerėja.
„Jeigu nenorime klausytis savo aplinkos politikų ir atsakingų pareigūnų, tai galima pasiklausyti, kas kalbama ir kitose sostinėse, ir kokia retorika. Turbūt galima siūlyti nusiraminti ir naujajam Lenkijos premjerui, kuris irgi prakalbo panašia kalba ir retorika, kalbėdamas apie grėsmes, tūnančias už sienų, kviesdamas ir vertindamas, kad neturime būti atsipalaidavę, ieškoti sprendimų“, – sakė M.Lingė.
Konservatorius pabrėžė, kad veiksmų seka turi būti nuosekli, grėsmių vertinimas – adekvatus.
„Jeigu nevertinsime grėsmių vienodai, mums bus sunku susitarti ir dėl poreikių, kaip tas grėsmes užkardyti“, – pabrėžė jis.
Tačiau ar yra prielaidų galvoti, kad įmanoma susitarti dėl naujo mokesčio rinkiminiais metais, kai jau pernai svarstytas Nekilnojamojo turto (NT) mokestis sukėlė tikrą audrą visuomenėje?
„Per tokias diskusijas, priartėjus prie sprendimo, ir išaiškėja, ar yra ta politinė valia ir adekvatus politinis vertinimas ne tik deklaracijų lygmenyje, bet atsiremiant į konkrečius sprendimus.
Turėtume per didelę prabangą valstybėje, kad galėtume priimti memorandumus, jog galime rinkiminiais metais atleisti visus politikus nuo rimtų problemų sprendimų, maždaug, „neįmanoma, rinkimų fonas, todėl galima atidėti, išleisti atostogų“.
Ne tam žmonės rinko, patikėjo kadencijos laikotarpį, kad būtų galima skirstyti, kad vieni darbai svarbesni ir jeigu jų nepadarai per pirmus metus, tada gali nebedaryti“, – įsitikinęs M.Lingė.
V.Mitalas: nebevaizduokime vienas prieš kitą, kas labiau mylime Lietuvą
Savo ruožtu laidoje dalyvavęs Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas koalicijos partnerių konservatorių planus įvertino itin skeptiškai.
„Pastarųjų metų pabaigoje ir dabar yra diskusija, kad kažko negana, kažko reikia daugiau. Tokia diskusija atsirado, lyg ir ponui Landsbergiui nepatinka krašto apsaugos ministras, jo daromos reformos dėl šaukimo nepakankamos.
Šitą „visų karą prieš visus“ reikia pabaigti, ir iš pradžių nuosekliai susitarti, ką visos politinės partijos ir Prezidentūra mato kaip artimiausio laikotarpio prioritetus gynybai.
Jeigu mes, grįžtant prie Kalėdų ir Kūčių papročių, kaip po šiaudą iš po staltiesės tai vieną temą ištraukiame, apžiūrime, tai kitą temą, tai vokiečių brigadą, tai šaukimą, tai rezervistus, tai dar kažką, ir bandome juos priešpastatyti vienas prieš kitą, identifikuojant, kas svarbiau, ir taip tarsi sakyti, kad „aš labiau myliu krašto gynybą“, „aš labiau rūpinuosi krašto gynybos stiprinimu negu kiti“, tada tikrai iki geros išvados neateisime“, – kalbėjo V.Mitalas.
„Labiausiai norisi, kad mes, pasitikėdami profesionalais, Lietuvos kariuomenės ilgalaikių krašto gynybos pajėgumų stiprinimu, grįžtume prie visapusio sutarimo, kad nenaudojame saugumo, gynybos kortos rinkimuose, kad sutariame dėl prioritetų, ir tai sutarę, nebevaizduojame vienas prieš kitą, kas labiau Lietuvą myli.
Manau, kad visos partijos suvokia, kad gynyba yra absoliutus prioritetas, ir kiek reikės pinigų gynybai, tiek ir bus“, – pridūrė jis.
D.Gaižauskas: „Šis pasiūlymas išgaruos kartu su konservatoriais“
Tuo metu opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas laidos metu sutiko, kad gynybos finansavimo didinimo tempas yra per mažas, anot jo, pirmiausiai dėl „paties lėčiausio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko“.
„Jis net nesusitvarko su tomis lėšomis, kurias ir dabar turi, nes pinigų turime nemažai, tačiau atsiskaityti už jas nesugeba, dėl to ir nesilanko Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Jeigu pažiūrėtume iš toliau, tai priminsiu, kad visos partijos yra pasirašiusios partinį susitarimą dėl gynybos, ten aptartas ir finansavimo klausimas. Sutarėme dėl 2,5 proc. BVP, o LVŽS, palaikant ir dabartinio prezidento poziciją, jeigu yra būtinybė ir jeigu tikrai matome grėsmes, o mes jas tikrai matome, sakome, kad galima skolintis iki 3 proc. BVP.
Bet skolintis tik tada ir tai ginkluotei ar infrastruktūrai, kuri būtina čia ir dabar, ir jeigu sugebėsime tuos pinigus įsisavinti“, – kalbėjo D.Gaižauskas.
Tačiau LVŽS, anot jo, jokiu būdu nepritaria naujo gynybos mokesčio įvedimui.
„Tie gynybos mokesčiai yra tik kalbos, kurios ir pasibaigs, ačiū Dievui, šioje kadencijoje, nes manau, kad konservatorių valdžioje nebeliks, ir jų pasiūlymas išgaruos kartu su konservatoriais“, – rėžė valstietis.
