Vertindami, kokie 2024 metai bus karo lauke, karybos ekspertai „Žinių radijo“ laidoje neatmetė, kad Ukrainai gali tekti imtis ir negailestingos savo piliečių mobilizacijos.
Atakų išaugo
Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys pastebėjo, kad rusų smūgių Ukrainoje daugėja.
„Jei imsime patį paprasčiausią taktinį lygį – kiek yra susirėmimų per parą, tai jei prieš mėnesį per parą būdavo 30–40 susirėmimų, tai dabar yra 90–110. Tai yra gerokai išaugęs skaičius.
Ukrainiečiai sako, kad prieš mėnesį ar du jų ir rusų dronų pajėgumai buvo apylygiai, tačiau dabar, deja, rusų smūgiai dronais yra maždaug tris kartus didesni skaičiumi negu ukrainiečių.
Smūgiai raketomis į Kijevą, kitus miestus taip pat auga. Rusija skaičiuoja, kad kuo daugiau paleis įvairiausių oro priemonių – raketų, dronų, tuo daugiau ukrainiečiai išnaudos oro gynybos priemonių. Matome, kad tai veikia, nes vis daugiau bepiločių, raketų pasiekia taikinius. Reiškia, kad oro gynybos raketų ukrainiečiams pradeda trūkti“, – „Žinių radijo“ laidoje dėstė A.Navys.
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis savo ruožtu laidos metu kalbėjo, kad ukrainiečiai pasitelkė dronus ne iš gero gyvenimo.
„Dabar rusai turėjo daug laiko įsitvirtinti ir užtikrinti savo sausumos koridoriaus į Krymą saugumą ir gynybą, ukrainiečiai tuo metu turėjo perkelti savo dėmesį į sostinės gynybą – natūralu, turi ginti tai, kas yra svarbiausia ir skaudžiausia.
Dabar vyksta dronų mūšis – dronai vis dėlto naudojami ne dėl to, kad yra labai efektyvūs, o tiesiog dėl to, kad ukrainiečiai kažko kito nelabai ir turi“, – įvertino D.Antanaitis.
Kas keičiasi mūšio lauke?
Nors Rusijos pradėtas karas Ukrainoje vyksta jau beveik dvejus metus, A.Navys daug naujos taktikos mūšio lauke teigė nepastebintis – tiesa, viskas nėra ir lygiai taip pat, kaip buvę: karas bet kokiu atveju abi puses priverčia galvoti ir judėti į priekį.
„Jei kalbame apie Rusijos puolimą, tai jis buvo numatomas jau kurį laiką. Sustojus puolimui, ukrainiečiai perėjo į gynybą tiek Rytuose, tiek Šiaurės Rytuose, iš dalies, galiu pasakyti – ir Pietuose, kairiajame Dniepro krante tas puolimas, kuris buvo, sustojo, ir ukrainiečiai ginasi“, – nurodė karybos ekspertas.
Anot A.Navio, apie didėjančias Rusijos pajėgas tiek Šiaurės Rytuose, tiek pačioje Rusijoje jau buvo kalbama tris mėnesius.
„Aš pats žiūrėjau ir galvojau, kada tas didesnis žiemos puolimas iš rusų pusės turėtų būti. Logiška buvo manyti, kad tai bus būtent mūsų Kalėdų periode, nes jeigu žiūrėsime į Rusijos agresijos istoriją, dažniausiai rusai puolimą vykdo žiemą“, – priminė jis.
Tuo metu Rusijos pagrindinė strategija, A.Navio manymu, kokia buvo sudėliota generolo Sergejaus Surovikino, traukiantis iš Chersono, tokia ir liko.
„Skaičiuojama tai, kad ukrainiečiams tiesiog baigsis žmonės. Kuo daugiau padarysi žalos, kuo daugiau žmonių išvesi iš rikiuotės, tuo greičiau tas resursas pasibaigs.
Tuo metu Ukrainos generolas V.Zalužnas įvardijo, kad jis suklydo, prieš tai galvodamas, kad ir ukrainiečiams svarbiausias taikinys yra žmogiškasis resursas.
Pasirodė, kad nėra visai taip – Rusijos žmogiškieji ištekliai, deja, yra gerokai didesni, turint galvoje, kad pastarąjį laikotarpį žūsta tai, ką pats Rusijos taip vadinamas elitas įvardija visuomenės atliekomis.
Tuo metu ukrainiečių pusėje žūsta paruošti kariai, ir jų sveikų profesionalų vis mažiau ir mažiau“, – kalbėjo A.Navys.
Todėl ukrainiečių pusėje yra tam tikras pasikeitimas – V.Zalužnas suprato, kad rusų žmogiškieji nuostoliai Rusijai nėra tokie svarbūs, todėl dabar ukrainiečiai su didesniu užsidegimu naikina rusų techniką.
„Tokia situacija yra ir ji yra nieko gero. Jeigu visi tikėjomės, kad 2023 metais karas baigsis, tai nebūsiu tas Kalėdų senis, kuris ateis su dovanų maišu ir pasakys, kad jame yra pergalė, nes Vakarai ne visai taip supranta, kas yra pergalė“, – pabrėžė jis.
Negailestingos mobilizacijos scenarijus
Ar su vis mažėjančiu ukrainiečių karių skaičiumi įmanoma žiauri, negailestinga mobilizacija Ukrainoje – visus ukrainiečius, kuriuos tik įmanoma, susikviečiant iš užsienio, uždarant Ukrainos sienas, surenkant esančius šalyje ir metant į frontą?
Toks scenarijus, D.Antanaičio manymu, yra ne tik įmanomas, bet ir privalomas, jeigu valstybei yra iškilusi egzistencinė problema.
„Jei valstybei yra egzistencinė problema, tai turi ją spręsti, o ne tik po truputį, homeopatiniais vaistais bandyti ją gydyti. Jeigu kalbame, kad yra didelis iššūkis, kad yra egzistencinė problema Ukrainai, tai privalai imtis absoliučiai visų priemonių tam, kad apgintum savo valstybę.
Kai kalbame, kad bijoma mobilizuoti, tai reiškia, kad problema nėra tokia rimta, kad nemobilizuoji žmonių“, – svarstė D.Antanaitis.
