Šiai parlamentarų komandiruotei į Taivaną nepritarė tik Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Jonas Jarutis.
„Ar dar liko iš valdančiosios daugumos ir apskritai kolegų Seime, palaikančių idėją atidaryti Taivano atstovybę Lietuvoje, dar nebuvusių Taivane? Čia matau, kad delegacija plati, tai gal reikėtų surinkti visus ir išsiųsti“, – Seimo valdybos posėdyje ironizavo J. Jarutis.
Jam susidarė įspūdis, kad Seimas šiuo klausimu turi savo politiką, o Vyriausybė – atskirą užsienio politiką.
Reaguodama į tai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad parlamentinių, ekonominių, žmogiškųjų ryšių plėtojimas su Indijos Ramiojo vandenyno demokratija yra parlamento darbo dalis, todėl Seimo narių komandiruotė „niekaip neprieštarauja mūsų prisiimtiems įsipareigojimams“.
Į Taivaną vyksiančių parlamentarų dienpinigiams ir draudimui numatyta skirti 3 tūkst. 329 eurų, o kitas išlaidas turėtų padengti kviečiančioji pusė.
Į Taivaną vyks įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai: Andrius Vyšniauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arūnas Valinskas, Dalia Asanavičiūtė, Liudas Jonaitis, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Tomas Vytautas Raskevičius, Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas.
Tikimasi, kad vizito metu Lietuvos parlamentarai susitiks su naujai išrinktu Taivano prezidentu. Delegacijos vadovas M. Maldeikis Eltai yra sakęs, kad šis suplanuotas susitikimas politiškai svarbus žingsnis, parodantis stiprėjančius Lietuvos ir Taivano santykius. Nors politikas pripažįsta, kad šis vizitas greičiausiai sulauks Pekino reakcijos, visgi, pasak parlamentaro, nuogąstauti dėl jos nereikėtų.
„Artimiausiu metu Taivane bus prezidento rinkimai ir Lietuvos Respublikos Seimo delegacija, kuriai aš vadovausiu, bus pirmoji susitiksianti su naujai išrinktu prezidentu – nesvarbu, kuris iš kandidatų laimės. Tai svarbus Lietuvos įvertinimas ir, suprantant protokolą, tai yra labai reikšmingas ir svarbus žingsnis, nes tai parodo, kad Taivano ir Lietuvos santykiai labai aukštam taške“, – Eltai yra sakęs M. Maldeikis.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Pastaruoju metu Lietuvoje vėl kalbėta dėl santykių su Kinija ir Taivanu. Diskusijos kilo į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui Josephui Wu. G. Landsbergis su Taivano ministru oficialiai nesusitiko, o žurnalistams komentuodamas situaciją užsiminė apie pokalbius su Pekinu dėl santykių normalizavimo. Tokie ministro sprendimai opozicijos ir dalies apžvalgininkų sukritikuoti ir įvertinti kaip užsienio politikos nenuoseklumo pavyzdžiai.
