„Reikia galvoti ne apie tai, kaip jas panaikinti, o kaip tautinių mažumų jaunuomenę integruoti į Lietuvos gyvenimą. Kaip padaryti, kad išėję iš mokyklos jie lietuvių kalbą mokėtų labai gerai, kad būtų pajėgūs išlaikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą, kad būtų pajėgūs integruotis į gyvenimą visa apimtimi“, – antradienį „Žinių radijui“ komentavo A. Skaisgirytė.
Visgi, Prezidentūros teigimu, Lietuvoje išties kyla sunkumų dėl tautinių bendrijų integracijos ir atskirties visuomenėjė mažinimo.
„Jeigu jie baigę tautinių mažumų mokyklą lietuvių kalbą moka labai silpnai, nepažįsta Lietuvos kultūros, nepakankamai susipažinę su istorija – jie nepajėgūs gyventi pilnakraujo gyvenimo Lietuvoje, jie lieka gyventi užsidarę tautinės mažumos rėmuose“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja.
„Tai gali būti problema, nes mes siekiame, kad visi piliečiai būtų integruojami į Lietuvos gyvenimą, visuomenėje mes tautines mažumas priimame kaip savo dalį ir ta dalis potencialiai galėtų duoti labai daug Lietuvos gyvenimui“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas praėjusią savaitę Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.
Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.
Viešojoje erdvėje prie diskusijų, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose mokomoji kalba gali būti rusų, grįžta po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.
Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.
Estija 2023 metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
