Sausio 9 d. įsigaliojo pernai gruodžio 23 d. Seimo priimtas nutarimas dėl jos paskyrimo.
„Kultūros paveldas – nėra problema, tai dovana iš praeities ir tvarus išteklius ateičiai. Jeigu paveldo nesunaikiname ir išsaugome, jis visuomet alsuoja užfiksuotu laiku ir juntama vietos dvasia, verčių visuma, ko tiesiog negali turėti joks naujas, tviskantis objektas. Mūsų visų siekis, kad paveldo svarbą vienodai suvoktų visi šalies piliečiai.
Taip pat nepamirškime, kad paveldas yra nacionalinio saugumo dalis. Mūsų kultūros pavelde yra įrašyta mūsų istorija, liudijanti Lietuvos nepriklausomybę nuo seniausių laikų, mūsų pasiekimus tarptautinėje politikoje, mene ir moksle. Saugokime unikalų Lietuvos paveldą, įveiklinkime ir pasakokime nuostabias paveldo istorijas. Šią galimybę dirbti paveldui ir Lietuvos valstybei ypatingai vertinu,“ – Seime yra sakiusi V. Ščiglienė.
Tarp svarbiausių numatomų darbų ji nurodė ekspertinę pagalbą rengiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Statybos įstatymų pakeitimų projektus. V. Ščiglienė iš Seimo tribūnos žadėjo didesnį dėmesį skirti regionams ir savivaldybėms, kurioms Paveldo komisija rengia naują paveldosauginį indeksą. Daugiau pastangų, anot jos, bus skiriama užsienyje esančio lietuviško kultūros paveldo identifikavimui ir aktualizavimui.
Vilniuje gimusi menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, pedagogė, kultūros paveldo tyrinėtoja ir ekspertė Vaidutė Ščiglienė 1996 m. baigė dailėtyros bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Meno istorijos ir teorijos katedroje. 1998 m. šioje akademijoje įgijo menotyros magistro laipsnį, o 2004 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Bajorų kilmės Žemaitijos dailininkai XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje pusėje“. Nuo 1998 m. V. Ščiglienė dirba pedagoginį darbą, dirbo Lietuvos kultūros tarybos eksperte. Nuo 2005 m. – Lietuvos dailės istorikų draugijos narė.
V. Ščiglienė tyrinėja kultūros paveldą, kultūrinį turizmą, kūrybinius miestus, XIX–XXI a. meninius procesus Lietuvoje. Jos mokslinių interesų sritys: menotyra, kultūros paveldas, kultūros paveldo politika, kultūros paveldo ir kultūrinio turizmo vadyba, kūrybiška vietokūra.
Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas.
Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Kultūros komiteto teikimu, 4 narius – Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.
