Atvirame laiške pabrėžiama, kad Lietuva turi atlikti savo namų darbus ir stiprinti gynybinius pajėgumus: „kad pavojaus atveju suveiktų penktasis NATO sutarties straipsnis, turime kaip įmanoma greičiau įgyvendinti trečiąjį, teigiantį, jog NATO šalys „palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti.“
Laiške tvirtinama, kad jau kelių metų perspektyvoje Rusija gali būti pasiruošusi vykdyti agresyvius veiksmus prieš Baltijos valstybes ir Lietuvą, todėl artimiausi ir svarbiausi politiniai sprendimai turi būti nukreipti į visapusišką gynybos stiprinimą. Tekste visos valdžios šakos yra kviečiamos „atsikratyti inertiško mąstymo, peržengti politinių išskaičiavimų bei ambicijų padiktuotus kivirčus“ ir vienytis priimant Lietuvos saugumui būtinus sprendimus.
Kreipimesi minima būtinybė įvesti visuotinį visų brandos sulaukusių Lietuvos piliečių – vyrų ir moterų – šaukimą į karo tarnybą. Kviečiama sukurti mechanizmą, kad visi Lietuvos piliečiai galėtų pagal išgales jungtis į valstybės gynybą arba talkinti ją ginantiems.
Taip pat raginama kuo skubiau modernizuoti Lietuvos turimą ginkluotę, skubiai kurti ir plėtoti modernią Lietuvos gynybos pramonę, užtikrinti bendro gynybinio veikimo įgūdžius su kitomis Baltijos šalimis, Lenkija ir Šiaurės šalimis bei įvesti mokesčių modelį, užtikrinantį pakankamą finansavimą šiems Lietuvos gynybos poreikiams.
Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto signatarai, tarp kurių Aleksandras Abišala, Nijolė Oželytė, Petras Vaitiekūnas bei trisdešimt Lietuvos kultūros, verslo ir žiniasklaidos atstovų, visuomenininkų bei buvusių valstybės pareigūnų, tarp kurių prof. Vytautas Ališauskas, dr. Norbertas Černiauskas, Dr. Arūnas Gelūnas, Vidmantas Janulevičius, prof. Alvydas Jokubaitis, prof. Gintautas Mažeikis, Jonas Ohman, Dovydas Pancerovas, Algis Ramanauskas, Andrius Romanovskis, Rytis Zemkauskas ir kiti.
Lietuvoje diskusijas dėl nacionalinio saugumo įžiebė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Išskirtiniame interviu Eltai politikas praėjusių metų pabaigoje teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.
Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.
