„Mūsų pozicija yra labai aiški – atrinkus geriausius kandidatus, mes pateikiame prezidento institucijai ir turime gauti tada įvertinimą, atsakymą, kodėl tie kandidatai tinka ar netinka. Čia yra šiuo metu pagrindinis dalykas – kol kas nesame gavę atsakymų, kodėl, mūsų nuomone, geriausias kandidatas į Lenkiją netinka“, – pirmadienį po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams sakė viceministras.
„Dėl vieno kandidato buvo paminėta spaudoje – kas irgi, šiek tiek, neatitinka teisinių procedūrų – kad esą nemoka kalbos. Tai tokį esame gavę atsakymą“, – pridūrė E. Meilūnas.
URM kanclerė Inga Černiuk nurodė, kad URK nariams buvo pristatyti diplomatinių atstovybių vadovų atrankos konkurso principai – vertinama ir diplomato patirtis, rotacijų kiekis, turimas rangas. Visgi, pastebėjo ji, Prezidentūros kriterijai nėra tokie aiškūs ir apibrėžti.
„Iš anos pusės mes neturime jokių kriterijų skyrimui – kodėl tinka arba kodėl netinka“, – žurnalistams aiškino I. Černiuk.
„Neturime teisiškai įpareigojančio proceso ir prezidentui ir tam tikrais terminais atsakyti“, – pridūrė kanclerė.
URM viceministras taip pat sureagavo į skirtingas ministro Gabrieliaus Landsbergio bei prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono versijas, kada šalies vadovui buvo pateikta pirmoji diplomato į atstovybę Varšuvoje kandidatūra.
„Tvarkos apraše numatyta, kad iki kalendorinių metų spalio 15 d. yra po atrankos atrenkami kandidatai ir siekiama iki tų pačių kalendorinių metų gruodžio 1 d. suderinti kandidatūras“, – bendruosius principus pristatė E. Meilūnas.
„Kandidatūra buvo pristatyta Prezidento institucijai 2022 m. spalio mėnesį“, – anksčiau ministro paviešintą informaciją pakartojo jis.
Praėjusių metų lapkritį prezidentui pateiktas kandidatų sąrašas į 14 atstovybių
URM vadovybės nariai taip pat nurodė, kad praėjusių metų lapkritį Prezidentūrai buvo pateiktas naujas sąrašas kandidatų. Šios atrinktos pavardės, pasak jų, turėtų pradėti veiklą ambasadose per šiuos metus. Visgi, E. Meilūnas nurodė, kad jokio atsako iš Daukanto aikštės dėl šių kandidatūrų neturi.
„Kitiems metams organizavome atrankas į 14 atstovybių“, – sakė I. Černiuk.
„Kandidatų sąrašas pateiktas 2023 m. lapkričio mėnesį“, – jai antrino E. Meilūnas.
„Kol kas jokio (atsako – ELTA)“, – pridūrė jis.
Vėliau po posėdžio žurnalistams kalbėjusi prezidento patarėja Asta Skaisgirytė nurodė, kad nemato pagrindo nerimauti, jog šie ambasadorių paskyrimai gali strigti.
„Baimės tikrai nėra, nes tikimės, kad sutarsime dėl visų. Tikrai reikia (sutarti – ELTA). Lenkija, kaip žinome, yra prioritetas, bet yra ir kitos šalys“, – nurodė šalies vadovo patarėja.
Konfliktas tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro tęsiasi nuo praėjusių metų
Nuo praėjusių metų pabaigos tęsiantis ginčams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo, Prezidentūra praėjusią savaitę paprašė URM kanclerės pateikti dokumentaciją apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus. Savo ruožtu Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija atkreipė dėmesį, kad tokie reikalavimai gali turėti Konstitucijoje numatytų įgaliojimų viršijimo požymių.
Prezidentūrai kilę klausimai dėl konstitucinių galių viršijimo – nesuprantami. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas įsitikinęs, kad G. Nausėda turi teisę susipažinti su minėta medžiaga. Be to, pasak patarėjo, tokiu būdu būtų atsakyta, ar konkursas į diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovo postą iš tiesų įvyko.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Vėliau prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad ambasadorių paskyrimas stringa, nes vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
