Apie aukščiausių šalies lyderių nebendradarbiavimą, Lietuvos saugumo situaciją ir vidaus politikos aktualijas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas, Liberalų sąjūdžio Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.
Prezidento elgesys prasilenkia su Konstitucija?
Liberalų sąjūdžio Seime seniūnas E.Gentvilas laidoje teigė, kad dėl šiandieninių politinių lyderių konfliktų iš esmės nebematome bendros Lietuvos užsienio politikos, o kartu – ir saugumo bei gynybos politikos.
„Mes galime šnekėti analitinėje apžvalginėje laidoje, bet valstybės vadovų lygyje neturi į išorę išeiti skirtingi ženklai, ar tai būtų užsienio politika, ar ambasadorių skyrimas, ar Europos Sąjungos ateities klausimai, o turi atsirasti bendra pozicija, kurią turi ginti visi.
Dabar aš matau situaciją, kada du ar kartais net keli „narcizai“ didžiuojasi savo pasakytomis mintimis, o man ir mums visiems iš to jokios naudos nėra“, – vertino parlamentaras.
E.Gentvilas prisipažino, kad kalbėdamas apie „narcizus“ omenyje turi būtent užsienio reikalų ministrą G.Landsbergį bei prezidentą G.Nausėdą.
„Vienas pasako labai daug nuogąstavimų dėl politinės ir saugumo situacijos, (...) o kitas „narcizas“, pasipuikuodamas savo pozicija, sako „sėsk ir nusiramink“, ir irgi nieko nedaro.
Nuo šitų skambių frazių praėjo maždaug pusantro mėnesio – ar kas nors sprendė ką nors Valstybės gynimo taryboje?“ – retoriškai klausė jis.
Savo ruožtu buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Laisvės partijos į prezidentus keliamas D.Žalimas svarstė, kad kai kuriuose G.Nausėdos veiksmuose, kalbant apie ambasadoriaus Lenkijoje situaciją, tikrai galėjo būti antikonstitucinių požymių.
„Aš pripratęs į tokius klausimus atsakinėti tiesiai, tai tiesiai ir atsakysiu – požymių matau. (...) Pirmiausia, reikia būti labai tikram, kad tai padarė tikrai prezidentas. Pavardes jis pasakė, bet jos atsirado, man atrodo, anksčiau viešojoje erdvėje, jeigu neklystu.
Man visada kyla klausimas – jeigu tai yra realiai tarnybos paslaptis pagal įstatymus, vis dėlto tai yra, ne tiek pačios pavardės, kiek asmeninės savybės, kuriomis disponuoja valstybės institucijos ir kurios turi reikšmę, kalbant apie šitų asmenų paskyrimą ambasadoriais, akivaizdu, kad tokie požymiai yra. Dabar kas konkrečiai paskleidė šitas pavardes, aš nebūčiau visiškai tikras be papildomo tyrimo. Bet pas mus Generalinė prokuratūra nieko, VSD – irgi nieko“, – aiškino D.Žalimas.
„Kas mane stebina ir kas daro Lietuvą labai nesolidžia valstybe – tai niekada to anksčiau nebūdavo. (...) Dabar toks įspūdis, kad visiškai nepaisoma elementarių taisyklių, kad tokia informacija turi būti slapta iki agremano gavimo“, – pridūrė buvęs KT pirmininkas.
Nors, pasak D.Žalimo, dėl aukščiausių šalies lyderių nebendradarbiavimo yra kaltos abi pusės, didesnę kaltę jis įžvelgė G.Nausėdos stovykloje.
„Jis apskritai pradeda kvestionuoti antikonstuticiniu būdu, siekia suteikti tokį antikonstitucinį turinį ambasadorių skyrimo tvarkai, lygindamas ją su teisėjų. Tai yra visiškai nelygintini dalykai.
Jeigu teisėjus prezidentas tikrai gali pats pasirinkti iš tų, kurie praėjo atranką, čia jam pateikia Vyriausybė. Tai Vyriausybė negali pateikti trijų asmenų – akivaizdu, kad jie teikia vieną“, – kalbėjo jis.
Ekspremjeras G.Kirkilas taip pat pritarė, kad didesnę atsakomybę dėl nesibaigiančių Vyriausybės ir prezidentūros konfliktų turėtų prisiimti šalies vadovas.
„Visi klausia, kas čia dabar kaltesnis – užsienio reikalų ministras ar prezidentas. Kaltesnis tas, kurio pareigos aukštesnės, ir aš net stebiuosi, kad valstybės vadovas, kuriam turi rūpėti viskas, kad vyktų pagal įstatymą teisingai, pats patarėjų lūpomis dalyvauja kažkokiose sąmokslo teorijose, kad jo patarėjai staiga pasako visiškai diletantišką mintį, kad ambasadoriai gali būti skiriami kaip teisėjai.
Mes turime apie 30 užsienio atstovybių – jie gi visi sėdi ir rašo. Tai prezidento nuomonė tokia, premjerės tokia, užsienio reikalų ministro tokia. Jie gali pasakyti, kad jie turi skirtingas nuomones, todėl jeigu mums reikia, galime galbūt tais nesutarimais netgi pasinaudoti“, – svarstė G.Kirkilas.
D.Žalimas pridūrė, kad prezidentas pagal Konstituciją turi būti visiems lygiai teisingas, tačiau toks nėra.
„Čia staiga jis paskelbia kažkokį valstybininkų sąrašą, (...) tai prezidentas, užuot būdamas europietišku ir solidžiu valstybės vadovu, iš esmės kiršina, skaldo ir silpnina šitą valstybę“, – konstatavo Laisvės partijos keliamas kandidatas į šalies vadovus.
Liberalas E.Gentvilas sutiko, kad valdančioji dauguma, ypač konservatoriai, su prezidentu nesutaria jau nuo pat šios Vyriausybės kadencijos pradžios, o užsienio politika ir diplomatai dabar tapo šių nesutarimų įkaitais.
„Ir čia galėčiau sakyti ir vieniems, ir kitiems karčių žodžių, bet tikrai neieškojo santaikos ir bendro darbo nuo pat bendradarbiavimo pradžios, kuris virsta be galo skausmingu dalyku skausmingiausiose vietose, kur neturėtų būti partinių-politinių debatų – kur turėtų būti apsispręsta ir įgyvendinama.
Dar yra vienas kampas, ką prezidentas, mano manymu, daro neteisingai – kova su valstybės institucijomis yra suprantama tada, jeigu tu kovoji prieš kokią nors tau nepatinkančią politinę partiją, bet dabar yra kovojama prieš Vyriausybę, iš esmės prieš Seimą, yra kiršinimo elementų, ir dar kovojama prieš labai konkretų institutą – diplomatinę tarnybą.
Aš akivaizdžiai matau, kad tokiais prezidento veiksmais yra silpninamas diplomatinis korpusas ir diplomatinė tarnyba. O pavojų jau ir Gediminas pasakė – užsienio atstovybės savo šalims referuoja, ir žiūrėk, tais mūsų skirtumais bus pasinaudota Lietuvai blogiausia linkme, kiekviena šalis bandys išpešti iš to sau naudos.
Ką darome mes, atsiprašau, man atrodo, kad žodis „narcizai“ dar yra per švelnus“, – vertino E.Gentvilas.
Ginčijasi jau ne vieną savaitę
Prezidentūra ir valdantieji jau mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai labai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau keturi mėnesiai neturi vadovo.
Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Gruodžio viduryje dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G.Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G.Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G.Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.
Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G.Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.
Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.
Visą pokalbį su D.Žalimu, E.Gentvilu ir G.Kirkilu stebėkite sekmadienį 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
