„Atsižvelgdama į tai, (...) kad mokesčių įstatymų pakeitimai turėtų būti priimami likus ne mažiau nei pusmečiui iki jų įsigaliojimo, manau, jog tikslinga šiais klausimais pasitarti kuo platesniame rate, kokie pasiūlymai galėtų būti Vyriausybės pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 m. galimybes“, – beveik trisdešimčiai verslo ir politikos subjektų išplatintame laiške rašo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė skaičiuoja, jog iki 2030-ųjų, pradedant 2025 m., šiems tikslams pasiekti reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) papildomo tvaraus finansavimo su jau esamu partijų sutartu 2,52 proc. nuo BVP finansavimu.
„Susitikime galėtume aptarti kokiu būdu ne papildomo skolinimosi, ateityje išstumiančio nacionalines išlaidas (taigi ir išlaidas gynybai), sąskaita galėtume užtikrinti šių poreikių finansavimą pasibaigus Laikinojo bankų solidarumo įnašo taikymui“, – skelbia premjerė.
Atsakymų iš laiško gavėjų I. Šimonytė nurodo lauksianti iki sausio 15 d. Susitikimą siūloma rengti sausio 22 d., 24 d. arba 29 d.
ELTA primena, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
Neseniai politiniame lauke pasigirdo siūlymai ir dėl naujo gynybos mokesčio įvedimo. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naujas gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2024 m. Pasak jo, šiuo metu svarbu išnaudoti visas galimybes išlaidas krašto apsaugai didinti skolinantis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikino, kad toks mokestis reikalingas.
