Pakartotinį prašymą stabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš V. Gapšio LAT gavo po to, kai Seimas praėjusių metų gruodį nutarė nepanaikinti kalėjime sėdinčio parlamentaro mandato.
Kaip teigiama LAT pranešime spaudai, teisėjų kolegija sutiko, kad laisvojo Seimo nario mandato užtikrinimas nėra suderinamas (sunkiai suderinamas) su realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu, tačiau nepritarė V. Gapšio gynėjo pozicijai, jog tai yra įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo sustabdymo pagrindas.
Anot teisėjų kolegijos, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teismas priminė, kad, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, galima sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau, kaip ne kartą yra konstatavęs LAT, teismo nuosprendžio vykdymo sustabdymas yra išimtis iš bendrosios taisyklės ir galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms.
„Atrankos kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad V. Gapšiui nebuvo panaikintas Seimo nario mandatas, negali būti vertinama kaip išimtinė ir lemianti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimą. Nors atrankos kolegija sutiko, kad dabartinė V. Gapšio, kaip Seimo nario, padėtis, palyginti su kitais Seimo nariais, tiek teisine, tiek praktine prasme nėra lygi, tačiau Seimo nario statusas negali lemti asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principo taikymo išimties“, – teigiama LAT pranešime spaudai.
V. Gapšys prašymą dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stabdymo yra teikęs ir anksčiau, tačiau LAT prašymo netenkino.
ELTA primena, kad pernai, gruodį, Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
2023 m. lapkričio 22 d. Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
Apeliacinio teismo sprendimas gali būti kasacine tvarka skundžiamas LAT.
