„Nežinau, ar ši tradicija tęsis ir kitais metais, jei bus priimti karo prievolės įstatymo pakeitimai. Gali būti, kad šitas renginys bus paskutinis – tokia forma, kad darome loteriją“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė Ž. Tomkus.
„Tikimės, kad Seime bus patvirtinti pasiūlymai dėl karo prievolės įstatymų pakeitimo, kuriuose būtų tęsiami pokyčiai dėl visuotinio šaukimo“, – pridūrė viceministras.
Kaip skelbia kariuomenė, visuomenei šauktinių sąrašas bus pristatytas kitą savaitę, iki sausio 10 d.
Pažymima, jog šauktinių sąrašas sudaromas remiantis gyventojų registro duomenimis. Taip pat, pagal turimus kitų šaltinių duomenis, identifikuojami nešauktini karo prievolininkai.
Karo prievolininkų sąrašą sudarys apie 27,2 tūkst. asmenų. Į tarnybą pašaukti planuojama 3845 jaunuolius, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galėtų atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).
Šauktiniams didėja finansinės išmokos
Savarankiškai privalomąją pradinę karo tarnybą pasirinkę jaunuoliai nuo šių metų taip pat gaus didesnes išmokas buitinėms reikmėms. Be to, nuo šių metų didėja ir vienkartinė kaupiamoji išmoka, kurią karo prievolininkai gauna atlikę tarnybą, pabrėžė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
„Jaunuoliams, kurie pradės tarnybą kariniuose vienetuose, išmoka buitinėms išlaidoms didėja iki 253 eurų, buvo 180 eurų. Tai gerokai padidėjusi išmoka. Ir, be abejo, kaupiamoji išmoka didėja beveik 300 eurų – iki 2580 eurų, priklausomai nuo tarnybos vertinimo ir pan. Tai bendroje sumoje per tarnybos laiką jaunuoliai gauna virš 4800 eurų paramą“, – žurnalistams teigė A. Balčiūnas, pridurdamas, jog pradėjus tarnybą savo noru, kaupiamosios išmokos yra didesnės nei tiems, kurie šaukiami privaloma tvarka.
Pasak jo, taip pat nuo 2024-ųjų didėja kompensacijos, kurias jaunuoliai gauna vykdydami šaukimo procedūras.
„Už dieną, praleistą vykdant procedūras, dabar mokami dienpinigiai – 11 eurų už dieną, buvo 9 eurai. O kelionės išlaidoms – ypač aktualu tiems, kas atvyksta procedūras vykdyti iš užsienio – vykstant iš Europos šalių mokama iki 146 eurų į vieną pusę arba 550 eurų į vieną pusę vykstant iš ne Europos šalių“, – pažymėjo kariuomenės atstovas.
Iš viso 18–23 metų amžiaus potencialių karo prievolininkų skaičiuojama apie 79,5 tūkst. Tuo metu 24–26 m. šauktinių , kurie baigė ar atidėjo studijas, skaičiuojama, jog yra apie 4,5 tūkst.
Primenama, kad studijuojantieji šalies aukštosiose mokyklose į sąrašą nebus traukiami, tačiau bus įtraukiami vieną kartą po studijų baigimo. Pažymima, jog norintieji atlikti konstitucinę pareigą, turi teisę stabdyti studijas NPPKT laikotarpiui arba studijuoti ir per tris metus baigti JKVM ar atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Pranešama, jog pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione Radviliškyje.
ELTA primena, kad prieš keletą savaičių Seimas po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai. Toliau šauktinių reformą nutarta svarstyti pavasario sesijoje.
KAM teigimu, įstatymų pakeitimai turėtų sudaryti sąlygas ne tik didinti tarnybos patrauklumą, parengti daugiau jaunesniųjų vadų bei Lietuvos kariuomenei trūkstamų specialistų, didinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo skaičių, bet ir sudaryti sąlygas ilgainiui pereiti prie visuotinio šaukimo.
Ministerija šauktinių reformos pokyčius pristatė dar metų pradžioje. Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio.
Be to, atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą ir taip įgyti reikiamą bazinį karinį parengimą. Tokia alternatyva galėtų pasinaudoti aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai ir pan.
Viceministras: pereiti prie visuotinio šaukimo modelio prireiktų 5–6 metų
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigia, kad perėjimas prie visuotinio šaukimo modelio Lietuvai kainuotų maždaug 0,5 mlrd. eurų, o tam pasirengti prireiktų 5–6 metų.
„Preliminariai skaičiuojant, kad mes pasirengtume maksimaliam visuotiniam šaukimui, tai reikalingas maždaug 5–6 metų laikotarpis. Infrastruktūros pastatymui akivaizdžiai reikalingas ir laikas, ir resursai. Tai bendras projektas išaugtų iki 0,5 mlrd. eurų“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Ž. Tomkus.
Viceministras atkreipia dėmesį, kad norint Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą reikėtų įsteigti 4 naujus karinius miestelius.
„Preliminariai skaičiuojame, kad tas perėjimas mums sąlygotų keturis papildomus batalionus ir tiems keturiems papildomiems batalionams reikėtų pastatyti keturis papildomus miestelius, jiems surasti profesinės karo tarnybos karius, kurie jiems vadovautų ir ta sistema taip išsiplėstų“, – akcentavo jis.
Ž. Tomkus atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu gyventojų palaikymas visuotinio šaukimo idėjai – didėja.
„Matome tendencijas, kad tiek politiniuose debatuose, tiek visuomenės palaikymas visuotiniam šaukimui yra augantis. Ir aš manau, kad galima po truputį judėti link to, kad mūsų valstybėje būtų apsispręsta dėl visuotinio šaukimo“, – akcentavo viceministras.
ELTA primena, kad gruodį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė artimiausiu metu kviesiantis parlamentines partijas aptarti visuotinio šaukimo idėją. Pasak ministro, pastaruoju metu viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos leidžia tikėtis, kad artėjama link konsensuso šiuo klausimu. Visgi, ne visos politinės partijos laiko tai prioritetu ir žada remti iniciatyvą.
Prezidentūra palaiko visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.
Premjerė I. Šimonytė anksčiau yra teigusi, kad derantis dėl visuotinio šaukimo parlamentinės partijos turėtų rasti sprendimus ir dėl tvarių krašto apsaugos sektoriaus finansavimo šaltinių.
