Ir nors dalį žmonių tokios žinios pradžiugino, teologijos ekspertai ragina neinterpretuoti dokumento savaip – esą toks palaiminimas nereiškia, jog bažnyčia nuo šiol pritars tos pačios lyties porų santuokoms ar nesantuokiniams santykiams.
Vatikanas prieš pora savaičių paskelbė, kad pritaria tos pačios lyties porų laiminimui, tačiau pabrėžė, jog bet koks palaiminimo prašymas neturėtų būti traktuojamas kaip katalikiškos apeigos ar atliekamas civilinių sąjungų arba vestuvių metu.
Dokumente rašoma, kad toks palaiminimas gali būti teikiamas kituose kontekstuose, pavyzdžiui, lankantis šventovėje, susitinkant su kunigu, kalbant maldą grupėje arba piligriminės kelionės metu.
Kauno arkivyskupijos vyskupas Saulius Bužauskas aiškino, kad šią deklaraciją galima ne taip suprasti – popiežius Pranciškus katalikų bažnyčios dvasininkams leido laiminti tik to prašančias poras. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad bažnyčia negali uždrausti žmonių artumo su Dievu.
Teigiamai šią žinią pasitiko LGBT bendruomenė. Lietuvos gėjų lygos (LGL) atstovai įsitikinę, kad tai – žingsnis į priekį.
Nereiškia, kad bus palaikomos tos pačios lyties asmenų poros
Kauno arkivyskupijos vyskupas S.Bužauskas kalbėjo, kad minėtoji deklaracija sukėlė daug diskusijų, tačiau ji, anot pašnekovo, gali paskatinti labiau gilintis į palaiminimų teologiją.
„Tai proga vėl svarstyti apie žmonių santykių prasmę ir Dievo požiūrį. Dokumentas primena apie Dievą, kuris laukia įvairiose situacijose esančių žmonių, kad jie ieškotų tiesos, šviesos. Katalikų bažnyčia nenori atstumti nė vieno žmogaus, bet stengiasi budinti sąžinę, kviečia laikytis visų Dievo įsakymų, dorybių, kurios nesikeičia.
Svarbu, kad niekas nesistengtume tapti teisėjais, vertintojais, skubančiais pasmerkti. Kai iškyla kokia situacija, geriausia remtis Jėzaus Kristaus pavyzdžiu, laiminti žmogų, bet nepritarti jo pasirinkimui, jei tai – nuodėmė“, – portalui lrytas.lt dėstė vyskupas.
Pasak S.Bužausko, dokumento III skyrių, kuriame kalbame apie nereguliariose situacijose esančių porų ir tos pačios lyties porų laiminimą, reikėtų suprasti kaip kvietimą melstis.
„Siekiant išvengti bet kokios painiavos, papiktinimo, reikėtų neatlikti jokių gestų, kurie klaidintų, neva laiminama ne santuokoje gyvenanti pora. Niekaip neturi būti sudaroma regimybė, kad bažnyčia pritaria pačiam gyvenimo būdui ar kad palaimina ir patvirtina tai, kas nėra santuoka.
Lietuvos kunigai gali melstis už žmones, kai jie to prašo. Negalima žmonių vesti į painiavą, sudaryti įspūdį, kad bažnyčia pritaria nesusituokusių asmenų nesantuokiniams santykiams ar tos pačios lyties asmenų sąjungoms.
Kalbėdamas apie tai, ar šis dokumentas yra reikšmingas nesusituokusioms ir tos pačios lyties poroms, vyskupas pabrėžė, kad deklaracija visiems primena bažnyčios mokymą apie vyro ir moters santuokos vertę, ir kviečia šauktis gailestingumo tuos, kurie yra nereguliariuose santykiuose.
„Reikia svarstyti ir apie žmogaus atsakomybę prieš Dievą. Šaukiamės Dievo, o nenorime keistis pagal jo žodį, ugdyti dorybę. Katalikų bažnyčia ieško žmonių ten, kur jie yra, kad parodytų amžino Dievo žodį. Dokumente bažnyčios mokymas vadinamas nekintančiu ir labai aiškiai pakartojamas, oficialiai laiminama tik santuoka tarp vyro ir moters“, – dėstė S.Bužauskas.
Tiesa, kaip skelbė portalas LRT.lt, Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius tvirtino, kad palaiminimą „kartais įmanoma“ teikti ir tos pačios lyties poroms.
„Palaiminimas, kurį kartais įmanoma teikti ir „nereguliariose situacijose“ gyvenančioms ar tos pačios lyties asmenų poroms šventovės aplankymo, susitikimo su kunigu, bendros maldos ar piligriminės kelionės metu, neturi specifinės formos ir yra suprastinas kaip atsiliepimas į tokių porų pagalbos prašymą, kai jos meldžia Dievo pagal galimybę pakeisti ir perkeisti jų gyvenimą“, – sakė K.Smilgevičius.
Džiaugiasi tokiu sprendimu
Savo ruožu teisininkė, Nacionalinės LGBTI teisių organizacijos LGL projektų vadovė Monika Antanaitytė kalbėjo, kad šio dokumento priėmimą bendruomenė vertina kaip itin teigiamą žinią siunčiantį žingsnį.
„Pati bendruomenė, lygiai taip pat kaip ir mūsų visuomenė, yra labai įvairi – vieni tiki, kiti ne. Bet kokiu atveju, daugelis tai vertina kaip labai pozityvų žingsnį ir įvairovės žinią.
Į kylantį klausimą, ar bažnyčiai reikia imtis ir tolesnių žingsnių palaikant tos pačios lyties partnerystę, pažiūrėčiau kitu kampu. Kelčiau klausimą – ar bažnyčiai reikia tikinčiųjų? Ar bažnyčia gali tam tikra prasme reformuotis tam, kad atsiųstų daugiau įvairovės ir įtraukties?
Daugelyje šalių, kaip JAV, Prancūzijoje, Airijoje ir kitose Vakarų demokratijose, bažnyčia savo požiūrį reformavo ir adaptavo prie visuomenės realijų, ir tai jiems padėjo pritraukti daugiau tikinčiųjų.
Kalbant apie tai, ar bendruomenei reikia stipresnio bažnyčios palaikymo, negalima kalbėti apie visus. Visgi, bet koks panašus žingsnis formuoja teigiamą žinią ne tik bendruomenėje, bet ir visuomenėje“, – teigė M.Antanaitytė.
