Kaip Eltai teigė V. Karčiauskas, trečiadienį vykusiame susitikime LGGRTC vadovas jam įteikė dokumentą, kuriame – Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimo įstatymo neatitinkanti, tačiau Finansų ministerijos patvirtinta komisijos finansavimo apskaičiavimo formulė.
„Dokumente, kurį gavau iš direktoriaus rankų, nurodyti Finansų ministerijos biudžeto departamento siūlymai, kuriais siūloma skirti finansavimą dviejų naujų pareigybių įsteigimui – tai čia techniniai darbuotojai – ir 5 komisijos narių apmokėjimui. Kuo remiantis nuspręsta, kad 5? Taip pat siūloma metinį posėdžių valandų skaičių sumažinti iki 10. Man tai visiškai nesuprantama“, – kalbėdamas su ELTA nepasitenkinimo neslėpė V. Karčiauskas.
Nepaisant stringančio apmokėjimo komisijos nariai yra pasirengę toliau dirbti, o iškilusius neaiškumus V. Karčiauskas su LGGRTC vadovais kitą savaitę ketina aptarti dar kartą.
„Kol kas niekas nesibaigia, pirmadienį dar susirinksime platesniame rate ir dar kartą kalbėsimės, kaip gali atsitikti tokie dalykai ir ar genocido centras padarė viską, ką galėjo. O jei viską – tai kodėl taip keistai elgiasi Finansų ministerija, nes tai yra ministerijos sabotažas valstybei svarbių dalykų“, – teigė V. Karčiauskas.
„Mus dirbti įpareigoja įstatymas, ten yra terminai, datos ir komisijos nuostatai. Ir jokių dešimt valandų ten nėra – kiek reikia, tiek turime posėdžiauti, o valstybė privalo sumokėti“, – pridūrė desovietizacijos komisijos pirmininkas.
Komisijos narių darbo apmokėjimo klausimas jau buvo aptartas desovietizacijos komisijos posėdyje gruodžio viduryje. Jame taip pat dalyvavo LGGRTC direktorius A. Bubnys ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Kaip gruodį Eltai teigė LGGRTC atstovai, komisijai atlygis nebuvo numatytas todėl, kad desovietizacijos įstatymas buvo priimtas tik 2022-ųjų pabaigoje, jau sudarius 2023 metų biudžeto projektą.
ELTA primena, kad nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Seimas sudarė ir tarpinstitucinę komisiją, sudarytą iš 9 narių, deleguotų iš įvairių institucijų ir organizacijų.
Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
