Nors Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir sulaukė keleto piliečių skundų dėl dvasininko, viešai išreiškusiu „asmeniškai didžiulę simpatiją“ vienam iš kandidatų, panašu, jog Rinkimų kodeksas visgi nenumato draudimo skleisti rinkimų agitaciją maldos namuose.
Tačiau Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius atkreipia dėmesį, kad bažnyčia ypač prieš artėjančius rinkimus turėtų suklusti ir kunigams paaiškinti, kokių situacijų gali kilti.
Apie rinkimų agitaciją maldos namuose M.Baltrukevičius ir VRK pirmininkė Lina Petronienė diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Dar renka informaciją
L.Petronienė aiškino, kad bažnyčia politikoje dalyvauti neturėtų, nes nuo valstybės ji vis dėlto yra atskirta.
„Tokiais atvejais, kai gauname kažkokį skundą ar pranešimą apie tai, kad kažkoks kunigas agitavo už konkrečius kandidatus, visada kreipiamės į Lietuvos vyskupų konferenciją, primindami ir prašydami jų, kad primintų kunigams apie šias nuostatas, jog bažnyčia nedalyvauja politikoje“, – komentavo VRK pirmininkė.
Pasak jos, nors Rinkimų kodekse tiesioginio draudimo agituoti dvasininkams ir nėra, visada turi būti įvertinamos visos aplinkybės.
„Kadangi esame gavę keletą skundų, bus renkama informacija, bus tie skundai nagrinėjami“, – pabrėžė L.Petronienė.
Paklausta, ar dabartinė tvarka tuomet nesukuria vietos neskaidriam kandidatų veikimui, VRK pirmininkė svarstė, kad į šį klausimą dabar atsakyti sunku, nes informacija dėl šio konkretaus atvejo dar renkama.
„Hipotetiškai vertinant, jeigu būtų nustatytos sąsajos, kad to prašė pats kandidatas, tada atsakomybė yra kandidatui, o ne kunigui. Tada jau vertinama pagal Rinkimų kodeksą, nes kandidatui jis yra taikomas“, – paaiškino L.Petronienė.
Jos teigimu, labai svarbu priminti, kad Lietuvoje bažnyčia ir valstybė yra du atskiri dalykai – yra bažnytinė teisė ir yra valstybinė teisė.
„Todėl šių dalykų tikrai painioti nereikėtų“, – akcentavo VRK pirmininkė.
Gali pasitaikyti ir provokacijų
Savo ruožtu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas, politologas M.Baltrukevičius pastebi, kad tokia V.Sikorsko komunikacija greičiausiai nėra atsitiktinė.
„Jeigu pradedant būtent nuo to konkretaus Kūčių mišių epizodo, čia galima ginčytis – tokia formuluotė, kad kiekvienas melskimės už savo kandidatą, bet apskritai tada pažiūri į su Išlaužo parapija susijusius feisbuko puslapius – tokių puslapių yra du – tai viename politinio turinio per pastaruosius du mėnesius nepavyko aptikti, antrame – trys I.Vėgėlei palankūs įrašai – net ir „Ignitis“ istorija prisiminta politiniame kontekste, vaiko paėmimo istorija, įrašas prieš civilinę sąjungą.
Tai žinoma, kad tokie dalykai neturėtų vykti, bet, aišku, labai dažnai būtent politikai patys tikslingai siekia tos paramos ir dažnai tai yra ir provokacijų pavidalu“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.
Politologas priminė ir vieną prieš praėjusius Seimo rinkimus nutikusią istoriją.
„Tada vienos nedidelės politinės partijos nariai aplankė bažnyčios hierarchą, pasveikino su jubiliejumi, ir jis pats buvo nustebęs, kad vėliau tos nuotraukos pasirodė agitaciniuose leidiniuose, su juo nebuvo derinama.
O kad dvasininkas priima tuos, kas nori pasveikinti, tai jau nėra politika, bet bandoma naudotis tokiomis aplinkybėmis, ir daugiausia čia yra tie kandidatai, kurie labiau orientuojasi į galbūt konservatyvesnių pažiūrų, religingesnius rinkėjus, kuriems turbūt yra svarbu, ką dvasininkai galvoja net ir politiniais klausimais“, – teigė M.Baltrukevičius.
Pasak pašnekovo, dėl V.Sikorsko situacijos dar galima diskutuoti – esą galbūt kunigas I.Vėgėlei simpatiją iš tiesų išreiškė dėl susikaupusių emocijų. Tačiau didesnę problemą M.Baltrukevičius mato kitur.
„Didžiausią problemą matyčiau socialinių tinklų komunikacijoje, nes mes visgi kalbame praktiškai apie kunigą-influencerį, kurio parapijos „YouTube“ kanale kai kurių įrašų yra tūkstantinės peržiūros.
Žinoma, bažnytiniai influenceriai savo įtaka ir sekėjų skaičiumi nuo pasaulietinių atsilieka, bet tai yra žmogus, kurio įtaka išeina gerokai plačiau už parapijos ribų, Lietuvos mastu bažnytinėje aplinkoje jis yra gana gerai žinomas kunigas.
Skaičiau vyskupijos reakciją, ir taip – galima įžvelgti bandymą situaciją sušvelninti, bet kartu ir aiškiai kalbama, kad toks elgesys nėra deramas ir bus su kunigu kalbamasi“, – aiškino jis.
M.Baltrukevičiaus manymu, bažnyčia apskritai prieš rinkimus galėtų veikti aktyviau – instruktuoti kunigus, kad tokios agitacijos būti neturėtų, ir informuoti, kad gali būti tokių situacijų, kai bus bandoma tuo pasinaudoti.
„Aišku, dėl I.Vėgėlės ir feisbuko įrašų tai tikrai nėra užkibimo ant kabliuko atvejis – tai yra tikslingai pasirinkta parapijos komunikacija, nors nežinau, ar pats klebonas tą puslapį prižiūri, ar kas nors kitas.
Bet būna situacijų, kai kunigai kartais tiesiog pakimba, ir kai kuriose situacijose ne visada atsakomybė yra išskirtinai tik bažnyčios pusėje“, – pažymėjo pašnekovas.
Neabejoja, kad situaciją išnaudos
Ar tuomet reikėtų keisti patį Rinkimų kodeksą? Pasak M.Baltrukevičiaus, toks sprendimas greičiausiai nebūtų galimas vien dėl Lietuvos ir Vatikano tarpusavio susitarimų.
„Čia jau iš esmės valstybė tam tikra prasme peržengtų savo jurisdikciją. Tokia problema neturėtų kilti, jeigu būtų laikomasi apskritai bažnytinių kanonų teisės kodekso, kuris aiškiai pasako, kad kunigai neturėtų dalyvauti politikoje.
Iš esmės bažnyčia tą draudžia ir tada tarsi valstybės atskiro draudimo tam nereikia, bet bažnyčia turėtų ir pati dėti daugiau pastangų, kad ta teisės norma, kuri egzistuoja, kad ji ir praktikoje veiktų“, – aiškino specialistas.
Tiesa, M.Baltrukevičius neabejoja, kad šią situaciją pats I.Vėgėlė tikrai išnaudos savo naudai.
„Be abejo, kad išnaudos – jam šita situacija buvo labai patogi. (...) Suprantu, kodėl I.Vėgėlė dabar komunikuoja taip, kaip komunikuoja – tai jam dar viena priemonė atkreipti į save dėmesį, padėkoti už paramą, ir, žinoma, atsižvelgiant į tai, į kokį elektoratą jis taikosi, ši situacija labai naudinga.
Jei toliau bus tokių dalykų, jis irgi tuo naudosis“, – kalbėjo jis, priminęs, kad ir renginyje, kuriame I.Vėgėlė pranešė apie lemtingą savo sprendimą, lankėsi vienas žymiausių šalies kunigų.
„Jis ir nieko nepasakydamas gali skleisti aiškią žinutę“, – neabejojo M.Baltrukevičius.
