„Aš nesiimsiu eiti ten, kur mane bando nusitempti ekscelencija prezidentas ir nebandysiu kaltinti kaži kokiais nebūtais dalykais. Nes tokiam teiginiui reikia turėti kažkokio pagrindo. Susitarti dėl ko? Paprastą logiką įsijunkite, kodėl reikėjo konservatoriams dėl kažko susitarti su Darbo partija?“ – ketvirtadienį laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė.
„Nei mes pardavinėjome Gražulį, nei mes pardavinėjome Gapšį, nei čia, mano supratimu, apskritai yra derybų objektas. Ir kodėl konservatoriai turėjo tai daryti? Man atrodo, Gražulis buvo viso Seimo gėda ir džiaugiuosi, kad Seimas sugebėjo šį klausimą išspręsti“, – pridūrė ji.
Todėl premjerė pabrėžia, kad konservatoriai neturėjo jokios racionalios priežasties tokiam susitarimui.
„Gapšio buvimas Seimo nariu taip pat yra Seimo gėda, bet kodėl konservatoriai turėjo tartis dėl to, kad jo nepašalintų iš Seimo, aš nesugalvoju jokios priežasties. Jokios absoliučiai racionalios priežasties“, – pabrėžė ji.
Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad net į apkaltos balsavimą žiūrint aritmetiškai – akivaizdu, kad norint, jog ši iniciatyva pavyktų, reikėjo ir opozicijos palaikymo.
„Apkaltai reikia 85 balsų. Net visą valdančiąją koaliciją surinkus, surinkus žmones, kurie sirgo ketvirtadienį, kurie gimdė vaikus ir t.t., mes turime 73 balsus. Vadinasi, net teoriškai Seimo nario pašalinimas koalicijos balsais yra neįmanomas. Tai, man įdomu, kodėl ponas prezidentas nekelia klausimo kai kurioms opozicinėms partijoms, kurios sakė, kad vieningai balsuosime už pono Gapšio apkaltą, bet nemaža dalis jų nedalyvavo balsavime“, – piktinosi premjerė.
Balsavimas dėl apkaltų turėtų būti atviras
I. Šimonytė mano, kad Seimas turėtų priimti sprendimą balsavimą dėl apkaltų padaryti atvirą.
„Ką dar šitas Seimas gali padaryti, tai priimti statuto pataisą, kad tokie balsavimai būtų atviri. Ir tada visos šios manipuliacijos pasibaigtų, nes reikėtų atvirai pasakyti savo nuomonę“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė taip pat pasisakė už Seimo narių neliečiamybės naikinimą bei tai, kad nuteisto parlamentaro mandatas būtų naikinamas teismo sprendimu.
„Reikėtų keisti Konstituciją, kad nebūtų tos neliečiamybės, kuri leidžia kartais Seimo nariams slėptis, kai ateina generalinis prokuroras tiesiog tam, kad atliktų procesinius veiksmus (...) ir kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kad Seimui nebereikėtų kažkaip svarstyti šio klausimo papildomai, o mandato būtų netenkama automatiškai“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Praėjusią savaitę Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese. Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
