Savo ruožtu Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Eugenijus Gentvilas vieningai sutiko, kad tam tikri politiniai skauduliai rudenį taip ir liko neišspręsti, tačiau kritikos valdantieji bei opozicija vieni kitiems taip pat žeria su kaupu.
Apie Seimo rudens sesiją ir svarbiausius jos akcentus pašnekovai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Net kelių apkaltų per daug nesureikšmintų
Parlamentaras, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas T.Tomilinas svarstė, kad, nors šioje Seimo sesijoje buvo visko, dabar reikėtų kelti klausimą, ar jai pasibaigus nors truputį padidėjo pasitikėjimas politinėmis institucijomis.
„Bendrai mus visus vienija tai, kad mes turime gerinti tą pasitikėjimą. Bijau spėti, bet manau, kad nepagerėjo“, – pats į šį klausimą atsakė T.Tomilinas.
Savo ruožtu liberalas E.Gentvilas priminė, kad ši rudens sesija kaip niekad pasižymėjo apkaltomis, o tai – jau išskirtinumas.
„Taip jau susiklostė, tai tikrai nėra pati maloniausia situacija, kai reikia balsuoti už arba prieš kolegas. Aš ir pats su Petru Gražuliu tą patį vakarą, po jo mandato netekimo, draugiškai pasišnekėjome.
Mes turime kalbėti kaip solidūs žmonės – jis žino, kad aš balsuoju už jo mandato atėmimą, bet tai ir yra požiūriai, pasaulėžiūros, ir šiuo atveju aš sau veidmainystės neleidžiu, nepaisant asmeninių geresnių arba blogesnių santykių“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Tiesa, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas dėl kai kurių politinių skaudulių taip pat teigė prisiimantis dalį atsakomybės.
„O kas nepadaryta, turiu pelenais barstytis galvą – mes, kaip valdančioji dauguma, nesugebėjome rasti modus operandi ar modus vivendi dėl mokesčių reformos. Susivėlavome, paskui susiginčijome, paskui prasidėjo daug demagogijos (...), ir šiandien esame toje būklėje, kad stabtelėjome.
Dabar su Gintare Skaiste kalbame, kad gal dar kažką fragmentais – tikrai nenorėčiau to vadinti reforma – galime išspręsti per likusius 10 mėnesių.
Man truputį per daug skambiai atrodė, kai visas tas mokesčių pakeitimų paketėlis buvo skambiai vadinamas mokesčių reforma – aš nelaikiau to mokesčių reforma. Kaip dažnai būna – varpų gausmai stiprūs, o judesių mažai“, – vertino E.Gentvilas.
Politologė R.Urbonaitė teigė neprisimenanti tokių Seimo sesijų, po kurių visuomenė pozityviau vertintų parlamentą, tad ir ši esą – ne išimtis. Pašnekovė pastarąjį pusmetį pasigedo konstruktyvaus darbo būtent dėl to, dėl ko koalicinės partijos ir yra susitarusios vieningai dirbti.
„Tiesą sakant, tas Seimo vertinimas kaip yra blogas, taip ir yra blogas. Šita Seimo sesija galbūt kažkam atrodo išskirtinė dėl apkaltų, bet aš jų taip nesureikšminčiau – taip, tai yra išskirtinis procesas, bet šitos apkaltos nebuvo rudens sesijos darbotvarkėje numatytos tarp tų šimtų eilučių. Aš būčiau labiau linkusi žiūrėti ne į šią teatrališką liniją, kuri, be jokios abejonės, čia jaudina visus, bet į tai, kas yra daroma.
Jeigu žiūrėtume į tą didžiulį dokumentą ir pranešimus spaudai, kuriuose buvo akcentuoti pagrindiniai darbai, numatomi rudens sesijoje, kai kurie iš jų tik dabar šoka į visas procedūras. Pavyzdžiui, dėl to paties karo prievolės įstatymo – tik gruodžio 12 dieną yra Vyriausybės nutarimas, ir tik šiandien tai atsiranda darbotvarkėje Seime. (...)
Kitas dalykas – žmogaus teisių klausimai. Ten ir nebuvo tiksliai viskas orientuota į civilinę sąjungą – jokiu būdu. Pavyzdžiui, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos pavyko, bet yra Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, ir čia aš nesuprantu, nes vis dar matau registruotus projektus, bet niekaip nematau realių pakeitimų, kurie turėjo būti padaryti.
Nežinau, gal kažkas užstrigo, kurioje vietoje – irgi neaišku“, – svarstė R.Urbonaitė.
Kelia „profesionalumo klausimą“
MRU politologė pažymėjo, kad mokesčių sistemos, jų pertvarkos klausimai iš tiesų yra stipriai užstrigę, ir čia ji įžvelgia ne tik elementarų politikų negebėjimą susitarti.
„Šita linija, kuri susijusi su mokesčiais, ir ypač su NT mokesčiu, man kelia iš esmės nemažai klausimų, kaip tai buvo planuojama ir daroma. Kitaip tariant – aš keliu klausimą jau dėl profesionalumo. (...)
Visko būna, bet kad šitaip būtų viskas kaitaliojama ir kad mes galiausiai ateitume iki to paskutinio registruoto projekto, koks yra dabar, tiesą sakant, truputėlį šiaušiasi plaukai“, – įvertino ji.
R.Urbonaitės teigimu, būtent ši rudens Seimo sesija atskleidė ir tikrąją situaciją jau kurį laiką nesutarimuose besimaudančioje valdančiojoje koalicijoje.
„Per šitą mokesčių reformos-nereformos arba atskirų įstatymų prizmę, mes pamatėme, kokia situacija yra valdančiojoje koalicijoje. Kitaip tariant, šita sesija turbūt labiausiai išryškino, ant kokių silpnų vis dėlto pamatų buvo suformuota šita koalicija.
Suprantu, kad gali būti prieštaravimų, bet kai valdančioji koalicija taip negali susitarti dėl tokio esminio klausimo kaip mokesčiai, tikrai kyla labai daug klausimų. Suprantu, kad galima žongliruoti per tas koalicijas, be jokių problemų Saulius Skvernelis sako, kad reikia tikrintis pasitikėjimą V.Čmilytei-Nielsen, nes viskas labai blogai, bet į koaliciją tai priimsime, jeigu reikės, ir jeigu tų balsų pritrūks.
Šaržuoju, bet noriu parodyti, kaip politikoje daugelis dalykų kartais gali būti pastumiama į šoną, ir šioje koalicijoje daug kas taip pat buvo pastumta į šoną. Bet man atrodo, tai yra signalas, kad sudarant koalicijas dėl tokių dalykų kaip požiūris į mokesčius turi būti sutariama nuo pat pradžių“, – dėmesį atkreipė politologė.
Savo ruožtu E.Gentvilas pridūrė, kad nesusikalbėjimą tarp valdančiųjų mokesčių reforma būtent paryškino, o ne jį atskleidė.
„Kai Gabrielius Landsbergis gegužės 19 dieną pasiūlė velniop paleisti šitą Seimą, o I.Šimonytė atsistatydins liepos 14-ąją, turbūt visai Lietuvai tapo aišku, kad koalicija tarpusavyje apie tokį esminį dalyką nekalbėjo. Visiems tapo aišku, kad koalicijoje nesikalba didieji partneriai su mažesniaisiais.
Aš pats pasistengiau tą nesikalbėjimą tada vasarą paryškinti, dabar šiek tiek aiškiau pasidarė, išsiryškino, kad ir kitais klausimais per mažai kalbamasi iš anksto. Tik noriu pabrėžti tą žodį, kad ne išlindo, o paryškėjo“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.
Priekaištai – ir pačiai opozicijai
Valdantiesiems kritikos negailėjo ir T.Tomilinas, pabrėžęs, kad su opozicija yra būtina ieškoti bendrų taškų ir sutarimo, tačiau to šiandien nėra.
„Iš tiesų kyla klausimas dėl gebėjimų būtent tokio sudėtingumo klausimą sugebėti suvadybinti. Jeigu yra nesuvokiama, kad nešant tokias reformas reikia normaliai kalbėtis su opozicija, ne momentiškai, kaip kartais būna salėje, kad konservatoriai atbėga ir prašo balsų, (...) bet norint įgyvendinti tokio masto reformą, kai konservatoriai, dešinioji partija, ateina su iš esmės kairiąja darbotvarke – didinti mokesčius ir panašiai, reikia sugebėti nesitarti su opozicija“, – aiškino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys.
Visgi priekaištų pati opozicija sulaukė ir iš E.Gentvilo. Pasak jo, rudens sesija parodė, kad tartis nesugeba ir kitoje stovykloje esantys parlamentarai.
„Aš nenoriu sakyti, kad akis bado, bet ir toliau demonstruojama, kad opozicijai nepavyksta susitarti dėl nieko. Ji yra įvairi, tas ją gal ir puošia, ji labai konkuruojanti savo viduje prieš visokius artėjančius rinkimus, ir tikrai susitarimai ten yra žymiai sunkesni.
Kad ir grasinimas interpeliacija arba nepasitikėjimu Seimo pirmininke – reikia 29 balsų, tai opozicija sugebėjo surinkti 26 balsus ir vietoje nepasitikėjimo pareiškimo pavadina tą rezoliucija dėl pasitikėjimo patikrinimo.
Aš nenoriu šaipytis – mums gerai, kad nesurenka tų 29 parašų, bet akivaizdu, kad nesurenka“, – kalbėjo liberalas, pridūręs, kad Seimo nariams iš tiesų kalbėtis vieniems su kitais reikėtų ne tik likus paskutinėms minutėms iki balsavimo Seimo salėje.
Kad opozicija parlamente iš tiesų yra labai skirtinga, pritarė ir R.Urbonaitė.
„Dabar studijoje yra T.Tomilinas ir mes matome vieną nuotaiką, vieną poziciją. Jeigu čia būtų kažkas kitas arba net iš mišrios grupės, pamatytume visiškai kitą vertinimą, kur viskas blogai, viskas griūna ir valstybė sugriauta.
Labai politikoje vis dėlto svarbios asmenybės. Ir ši sesija rodo, kad yra asmenybių Seime, kurios gyvena vardan konflikto – tada mes turime daug dramos. O yra politikų, kurie būtent kartais labiau galvoja apie politikos turinį ir turi sau išsikėlę tam tikrus tikslus.
Šiuo atveju pats Tomas iliustravo tai – jis turėjo tam tikrus įstatymus, dėl kurių sutarė netgi su valdančiaisiais, ir tikrai ne vienas toks įstatymas yra, kur opozicija netgi buvo išgirsta“, – sakė politologė.
R.Urbonaitė vylėsi, kad ateityje parlamente bus daugiau politinio turinio ir mažiau dramų. „Deja, šita sesija kaip tik buvo su daugiau dramos elementų“, – įvertino pašnekovė.
T.Tomilinas savo ruožtu taip pat pareiškė, kad gerokai daugiau tikėjosi ir iš Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen. Pasak jo, savo tikrosios funkcijos Seimo vadovė šiandien neatlieka.
„Aš iš jos tikėjausi Č.Juršėno bruožų – nepaisant to, kad tai tau, kaip liberalei, nenaudinga, tu vis tiek eini pas opoziciją, tariesi, kalbiesi, skiri laiko, stengiesi jos idėjas integruoti į bendrus sprendimus. Seimo pirmininko rolė yra įgalinti opoziciją prieš valdžią – dabar mes dažnai matome Europoje seimo pirmininkus, kurie yra papildomas vyriausybės partneris, kuris techniškai vadovauja Seimui. Taip yra – norėčiau, kad būtų kiek kitaip“, – svarstė politikas.
E.Gentvilas į tai atsakė, kad savo partijos ir kartu Seimo pirmininkės profesionalumu neabejoja, ir priminė, kad būtent V.Čmilytė-Nielsen reikšmingai prisidėjo prie kai kurių aistrų Seime numalšinimo.
„Ar pasiekė Č.Juršėno lygį, aš nesiginčysiu, bet Viktorija yra tikrai ta, kuri telkia, ir prieš pusantrų metų įvykęs opozicijos pabėgimas iš Seimo dviem savaitėms buvo suvaldytas Viktorijos pastangomis, kaip ir čekiukų skandalo atomazga įvyko Viktorijos pastangomis.
Manau, kad ji yra telkiantis asmuo. Gal visada galima apkaltinti, kad per mažai kam nors paskambino ar per mažai pasikalba“, – svarstė E.Gentvilas.
