Su A. Krivu, naujuoju nuolatiniu atstovu Europos Taryboje, prezidentas trečiadienį aptarė pagrindines veiklos kryptis ir prioritetus rengiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybos Ministrų komitetui, pradėsiančiam darbą kitų metų gegužę.
Taip pat šalies vadovas akcentavo Lietuvos lyderystės svarbą stiprinant Europos Tarybos paramą Ukrainai bei tarptautinius demokratinės praktikos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių standartus.
Susitikime su L. Linkevičiumi, naujuoju ambasadoriumi Švedijoje, G. Nausėda aptarė strategines Lietuvos bendradarbiavimo kryptis gynybos ir saugumo, ekonominio bendradarbiavimo, švietimo ir mokslo, kultūros srityse.
„Turime ir toliau stiprinti mūsų bendradarbiavimą tarp Šiaurės ir Baltijos valstybių, taip pat dvišalius Lietuvos ir Švedijos ryšius ekonomikos, švietimo ir mokslo sektoriuose, ypač kalbant apie gyvybės mokslus, informacines ir finansines technologijas, atsinaujinančią energetiką“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Pasak prezidento, dabar ypač svarbu, kad Švedija kuo greičiau taptų visateise NATO nare, tai esmingai sustiprintų Baltijos regiono saugumą ir atvertų kelius dar glaudesniam bendradarbiavimui gynybos srityje. Šalies vadovo teigimu, svarbu, kad Švedijos oro pajėgos įsijungtų į NATO oro policijos pajėgų rotaciją ir perspektyvoje prisidėtų prie Baltijos šalių oro gynybos.
ELTA primena, kad 2021 metais L. Linkevičių siūlyta skirti Lietuvos ambasadoriumi JAV, tačiau šalies vadovas Gitanas Nausėda tam paprieštaravo, teigdamas, kad buvusiam ministrui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.
2021 metų sausį jis buvo paskirtas ambasadoriumi ypatingiems pavedimams.
Šių metų rugsėjį prezidentas tikino, kad L. Linkevičius jau pakankamai „atšalo“, o gruodį Prezidentūra pareiškė, kad kliūčių buvusio užsienio reikalų ministro skyrimui ambasadoriumi Švedijoje nemato.
L. Linkevičius Užsienio reikalų ministerijai vadovavo 2012–2020 metais.
Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.
