„Šią iniciatyvą registravome norėdami parodyti, kad patys jauni žmonės prisiima iniciatyvą dalyvauti įstatymų leidybos procese su esamais instrumentais. 300 tūkst. parašų visada buvo ir yra labai aukšta įkalnė, dedame pastangas, bet nebūtinai ir pasiseks“, – Eltai komentavo LiJOT prezidentas Umberto Masi.
„Kita vertus, mes kalbamės su Seimo nariais, su skirtingomis frakcijomis apie šią iniciatyvą ir užsiimame informacijos sklaida apie šios idėjos svarbą ir aktualumą prisidedant prie pilietiškumo ugdymo tarp jaunų žmonių. Turėjome pristatymą šios iniciatyvos laikinosios bendradarbiavimo su LiJOT grupe, kurioje yra atstovai iš skirtingų frakcijų“, – pridūrė jis.
U. Masi teigimu, siekiant pabrėžti „Vote16“ svarbą, į minėtąją grupę įtrauktos visos Seimo frakcijos. Nors LiJOT tikisi, kad politikai patys imsis iniciatyvos šį klausimą kelti parlamente, organizacija nesiryžta spėlioti, ar tai galėtų įvykti jau pavasario sesijoje.
„Mūsų tikslas yra parodyti, kad tai nėra vienos ar dviejų partijų klausimas, tai yra bendras reikalas, kuris padėtų mūsų visuomenei tapti labiau pilietiška“, – sakė LiJOT prezidentas.
„Norėtųsi tikėti, kad politikai ne tik reaguoja ir įgyvendina valią rinkėjų, kokia ji bebūtų. Tačiau taip pat gali su savo rinkėjais kalbėti. Politikai taip pat turi galimybę ir erdvę pasakoti apie tam tikras naudas, jeigu jie iniciatyvai pritaria“, – svarstė U. Masi.
Valdančiosios koalicijos nariai palaiko „Vote16“ iniciatyvą
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, jog galimybė jaunimui nuo šešiolikos metų balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose jam atrodo reikalinga.
„Jauni žmonės kaip galima anksčiau turi pradėti mąstyti, kur jie gyvena, kas vyksta, kas nevyksta. Savivaldos problemos jaunimui pasibaigia labai greitai, kai jie išvyksta iš mažų rajonų gyventi į didmiesčius ir pasimeta didelėse erdvėse. Čia yra galimybė užsikabinti žmogaus pilietiškumui, pradėti galvoti apie tai, kas vyksta aplink“, – sakė E. Gentvilas.
„Sudarykime jauniems žmonėms galimybę aktyviai dalyvauti, o ne tik vaikščioti ir spjaudyti saulėgrąžas“, – teigė jis.
Tokios nuomonės laikosi ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Bendrai žiūriu pozityviai ir ypač jei šis balsavimas yra kalbant apie savivaldą. Manau, kad tie žmonės, kurie yra politiškai orientuoti ir besidomintys procesais, kurie vyksta aplink juos, jie tikrai galėtų pasinaudoti šia galimybe ir taip pastiprinti savo nusiteikimą būti pilietiškais“, – aiškino ji.
Konservatorės nuomone, nors iniciatyva jai atrodo prasminga, prieš keliant šį klausimą Seime, reikėtų įsitikinti, kad ji sulauktų daugumos parlamentarų palaikymo. Tuo metu E. Gentvilas tikina, jog šį klausimą Seime galėtų iškelti ir jis pats.
„Pradėti diskusiją tam, kad diskutuoti Seime visada galima, bet išmintingiau būtų ją inicijuoti tada, kai matome, kad būtų pozityvus rezultatas“, – tikino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Aš pats asmeniškai galėčiau imtis iniciatyvos. Aš esu už tai, kad jaunimas galėtų aktyviai dalyvauti, būti tam tikra jėga, o ne tik pašaliniais stebėtojais. Aš už jų įgalinimą tikrai pasisakyčiau, jeigu jie (LiJOT – ELTA) manęs prašytų“, – aiškino liberalas.
A. Mazuronis vertina skeptiškai
Savo ruožtu, opozicijoje esantis „darbietis“ Andrius Mazuronis svarsto, jog šešiolikmečiai yra nepakankamai subrendę tokiai atsakomybei.
„Aš visada ir visur esu už jaunimą, tačiau šioje vietoje esu skeptiškas dėl vieno dalyko. Yra sąvoka socialinė branda ir būtina suvokti, kad sprendimo, kurį mes suteikiame, atsakomybė turi atitikti žmogaus socialinę brandą“, – dėstė A. Mazuronis.
„Šešiolikmečiai fiziologiškai gal yra jau subrendę, tačiau vargu bau ar yra pasiruošę priimti tokią atsakomybę spręsti, kam galėtų būti patikėtas savivaldybės vairas“, – pridūrė jis.
Parlamentaro nuomone, viešojoje erdvėje minimas argumentas apie pilietinės visuomenės ugdymą yra dirbtinai pritemptas prie šios iniciatyvos.
„Manau, kad čia šiek tiek yra pritempta, be jokios abejonės, todėl, kad pilietiškumas gali būti ugdomas įvairiausiais būdais ir priemonėmis, ne vien balsavimu, tačiau ir dalyvavimu įvairiausiose pilietinėse ar patriotinėse iniciatyvose. Į šiuos dalykus gali būti įtraukiami žmonės, tačiau šioje vietoje reikia pakankamai ramiai į tą dalyką pasižiūrėti“, – sakė „darbietis“.
„Šioje vietoje reikėtų ne karštos emocijos pasisakančios už jaunimą, tačiau šalto ir racionalaus pasvarstymo. Visgi, būnant šešiolikos metų yra galimybių rasti kažkokių būdų kaip pilietiškumą ugdyti kitaip“, – teigė A. Mazuronis.
ELTA primena, kad pernai Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, kuria sumažino amžiaus ribą ir leido į Lietuvos parlamentą kandidatuoti asmenims, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų. Šį iššūkį jaunieji kandidatai galės priimti jau artimiausiuose Seimo rinkimuose 2024-aisiais.
Pagal priimtą Konstitucijos pataisą, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“ Tikimasi, kad Konstitucijos pataisos priėmimas paskatins jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose ir balsuoti.
Ši Konstitucijos pataisa įsigaliojo pernai gegužės mėnesį. Iki šiol, pagal Konstituciją, į Seimo nario pareigas pretenduoti galėjo tik 25 metų sulaukę asmenys.
Beje, galiojantys teisės aktai kandidatuoti į Europos Parlamentą leidžia asmenims, sulaukusiems 21 metų amžiaus, o į savivaldybės tarybą – asmenims, sulaukusiems 18 metų.
