„Pirmininkas ir Prezidiumas buvo pavedę Politikos komitetui suformuluoti tam tikrą dokumentą nuostatų, pozicijų (...) – ką būtų galima padaryti papildomai ir ką siūlyti. Tokį dokumento projektą šiandien aptarinėjome, jį dar šiek tiek tobulinsime“, – penktadienį Seime po TS-LKD Prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė J. Survila.
Jo teigimu, planas aprėpia platų spektrą priemonių – nuo visuotinio šaukimo, iki kariuomenės modernizacijos, rezervo rengimo, gynybos pramonės skatinimo. Visgi, detaliau siūlomų žingsnių J. Survila nekomentavo.
„Į tas detales specifines šiame etape nesileisčiau“, – nurodė jis.
Partijos pirmininko pavaduotojo teigimu, kitame posėdyje TS-LKD Prezidiumas turėtų finalizuoti diskusijas šiuo klausimu ir su parengtą paketą vėliau pristatyti kitoms parlamentinėms partijoms.
Tuo metu klausiamas, ar pavasario Seimo sesijoje tam tikros plano priemonės gali būti realizuotos – pavyzdžiui, atitinkamais įstatymų pakeitimais – J. Survila ragino neužbėgti už akių. Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia ieškoti bendro politinių jėgų sutarimo.
„Nenorėtume užbėgti už akių, (...) kad nebūtų vienos partijos ar laikinos daugumos sprendimas“, – aiškino užsienio reikalų viceministras.
„Be abejo, ieškosime sutarimo – jį radę artimiausiu įmanomu metu teiksime ir įstatymo projektus“, – nurodė J. Survila.
ELTA primena, kad gruodžio pradžioje TS-LKD prezidiumas partijos Politikos komitetui pavedė iki šių metų pabaigos parengti veiksmų planą dėl nacionalinio saugumo.
Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją, apsvarstyti visuotinio šaukimo idėją.
Visgi tokie G. Landsbergio pareiškimai sutikti dviprasmiškai. Dalis parlamentarų sutiko, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmėms, tačiau stebėjosi, kodėl ministras nesiima atitinkamų veiksmų.
