Dar šių metų rugsėjį skelbta, kad maždaug 3,5 tūkst. Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių sulauks migracijos tarnybų laiškų, kuriuose jų bus paprašyta išvykti iš šalies.
Migracijos pareigūnai nurodė, kad tai yra asmenys, kurie nepateikė dokumentų dėl galimybės pratęsti leidimus nuolat gyventi Latvijoje ar iki rugsėjo 1 d. neužsiregistravo latvių kalbos egzaminui.
Išplatintame pranešime tuomet pridurta, kad jie turės palikti Latviją iki lapkričio 30 d.
Gruodžio viduryje galiausiai paaiškėjo, kad išvykti gali tekti daugiau kaip tūkstančiui Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių. Tai TV3 televizijai sakė Pilietybės ir migracijos valdybos (PMLP) vadovė Maira Rozė.
Pasak jos, maždaug 15,5 tūkst. Rusijos piliečių kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi, o beveik 3 tūkst. – dėl laikino leidimo gyventi. Maždaug 2,2 tūkst. žmonių neatliko kriterijų, būtinų norint toliau gyventi Latvijoje, tačiau tai dar nėra galutinis skaičius, nes žmonės dar teikia dokumentus, o PMLP paprašė sienų apsaugos tarnybos patikrinti, ar kai kas jau išvyko.
„Daugiau kaip tūkstantis žmonių turės būti išsiųsti. Matome, kad daug kas pavėlavo, kas vis dar bandė susitvarkyti, pateikti dokumentus dėl laikino gyvenimo, bet, deja, turime pasakyti jiems, kad jie turi išvykti, nes jiems netaikomas nė vienas įstatymo punktas“, – sakė M.Rozė.
Primename, kad reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, Latvija priėmė įstatymo pataisą, pagal kurią sugriežtino šalyje gyvenantiems Rusijos piliečiams taikomas rezidavimo taisykles. Norėdami ir toliau teisėtai gyventi Latvijoje, jie turi kreiptis dėl leidimų nuolat gyventi ir daugeliu atveju įrodyti pakankamas latvių kalbos žinias.
Sieną su Rusija turinčioje Latvijoje gyvena didelė rusų tautinė mažuma. Skaičiuojama, kad naujosios taisyklės iš viso paveikia apie 20 tūkst. žmonių.
Pateikė paaiškinimą
Latvijos neseniai priimtą įstatymo pataisą taip pat priminusi Migracijos departamento vadovė E.Gudzinskaitė pabrėžė, kad, nors nemažai rusakalbių galima sutikti ir Lietuvoje, situacija kaimyninėje šalyje gerokai skiriasi nuo mūsų.
„Latvijos situacija šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos situacijos, nes rusų tautybės gyventojų procentas ten yra daug didesnis, ir nuo nepriklausomybės laikų Lietuva dėl to mažesnio rusų tautybės asmenų skaičiaus leido visiems tapti piliečiais.
Tuo tarpu Latvija ir Estija tiems rusų tautybės asmenims, kuriems nepavyko integruotis, neleido tapti piliečiais. Dėl to atsirado tokia atskira asmenų kategorija kaip „nepiliečiai“. Mes Lietuvoje tokių „nepiliečių“ neturime, todėl iš principo mūsų situacija yra kitokia“, – naujienų portalui lrytas.lt aiškino E.Gudzinskaitė.
Pasak Migracijos departamento vadovės, tie rusų kilmės asmenys, kurie netapo Lietuvos piliečiais, jau tapo nuolatiniais mūsų šalies gyventojais. Tiesa, tokių žmonių, E.Gudzinskaitės teigimu, nėra labai daug.
„Lietuvoje mes tokių nuolatinių Lietuvos gyventojų, Rusijos piliečių, turime apie 6–7 tūkstančius. Tai yra nedaug žmonių ir didžioji dalis jau yra senyvo amžiaus, dalis net ir lietuviškai kalbančių. Kalbame apie labai mažą tų asmenų imtį.
Šiuo metu, kiek žinau, Seimui yra teikiamos iniciatyvos sugriežtinti reikalavimą mokytis lietuvių kalbos naujiems emigrantams, jog reikėtų labiau kontroliuoti kalbos mokymąsi, turėti centralizuotą įstaigą, kuri prižiūrėtų lietuvių kalbos egzaminus, kaip jie vykdomi, kad ji uždėtų standartus.
Ir taip pat patiems užsieniečiams siūloma nustatyti reikalavimą pragyvenus penkerius metus bet kuriuo atveju laikyti egzaminus.
Tai Lietuvoje tokie dalykai kalbami į ateitį, o apie tai, kad būtų kalbama kažkas analogiško, kaip yra padaryta Latvijoje, aš negirdėjau. Bet ir situacija pas mus yra kitokia“, – akcentavo E.Gudzinskaitė.
Migracijos departamento direktorė priminė, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą lietuvių kalbos egzaminą privalu laikyti tik tiems, kurie nori gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, bei tiems, kurie nori tapti Lietuvos piliečiais, pragyvenę Lietuvoje 10 metų.
