„Esu pasirinkęs griežtai vadovautis įstatymo nuostatomis ir pavardžių neaptarinėti. Nei tų žmonių, kurie, galimai ar tikrai dalyvavo konkursuose, kurie keliami Užsienio reikalų ministerijoje, ar galimai, ar iš tikrųjų, prezidentas yra pasiūlęs apsvarstyti Vyriausybei ir grąžinti jam atgal kaip pateikimą“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai sakė G. Landsbergis.
Šalies diplomatijos vadovas pabrėžė – debatas dėl diplomatinių atstovybių vadovų paskyrimų ne be reikalo yra neviešas. Jo teigimu, taip apsaugomi ir patys diplomatai, ir užsienio šalių partneriai.
„Skraistė šiokios tokios nežinios – ji yra ne be pagrindo. Diskusija vykdavo turbūt visus 30 metų. Bet būdavo neviešinama tam, kad, visų pirma, nepastatytume į nepatogią padėtį savo partnerių, kuomet jiems gali tekti atmetinėti jau viešai žinomą asmenį, tuo būdu sukeliant, galbūt, net ir diplomatinį skandalą. Kadangi procese dalyvauja keturios institucijos – Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybė in corpore, prezidentas ir Seimas – vėlgi, to sutarimo ir judančių dalių yra labai daug. Dėl to visa tai vykdavo už uždarų durų, siekiant argumentus už ir prieš išsakyti privačiai. Dabar turime visiškai kitą realybę“, – dėstė jis.
Ministras taip pat sureagavo į prezidento sprendimą paviešinti poros diplomatų, dalyvavusių atrankoje užimti ambasadoriaus Lenkijoje postą, pavardes. G. Landsbergio teigimu, net jeigu tokia informacija ir neturi slaptumo žymos, jos platinti į viešumą nereikėtų.
„Mano vertinimu, kol kas ne teisiniu, tik pirmine aptarta nuomone, ji yra tokia, kad visoms konkurse dalyvaujančioms pavardėms, arba yra taikomi įstatymuose ribojimai ir reiškiasi, kad tų pavardžių nederėtų atskleisti – net jeigu tai nebūtų riboto naudojimo žyma uždėta ant tos pavardės“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė – situacija, kai viešumoje aptarinėjamos galimai konkursuose dalyvavusių diplomatų pavardės, yra nepriimtina ir gali turėti tarptautinių pasekmių.
„Ji (situacija – ELTA) nėra priimtina dėl to, kad žmonių – tikrų ar tariamų – atsidūrimas viešumoje jau kenkia. Vienareikšmiškai“, – sakė konservatorius.
„Mūsų partneriai, apie kuriuos mes diskutuojame, turi savo ambasadas, turi veikiančius ambasadorius, kurie neabejotinai rašo atmintines, spaudos apžvalgas ir siunčia į sostines atgal, kur aptarinėjamos visos mūsų diskusijos. Tai nėra geras kelias Lietuvos interesų gynimui“, – nurodė politikas.
Kaip skelbta anksčiau, ketvirtadienį G. Nausėda naujienų portalui tv3.lt įvardijo, kad konkursuose į diplomatinės atstovybės vadovus Lenkijoje dalyvavo Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas. Netrukus po to Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška suabejojo, ar šalies vadovas galimai neatskleidė tarnybos paslapties.
Ginčas dėl ambasadoriaus Lenkijoje tęsiasi daugiau nei savaitę
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad neturi atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.
Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.
Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
