„Manau, kad tie nutekinti dokumentai nieko neparodo, nes, tiesą sakant, jie yra neaišku iš kurio laikotarpio ir neaišku kokio autentiškumo“, – žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.
Premjerės teigimu, diskusijos dėl Lietuvos saugumui itin svarbios karių brigados vyksta, tačiau, pažymėjo ji, tikrai ne taip, kaip aprašyta vokiečių leidinyje.
„Tikrai galiu patvirtinti, kad diskusijos dėl civilinės infrastruktūros buvo, jos tęsiasi, bet jos tęsiasi ne taip, kaip ten yra pavaizduota ir ne todėl, kaip ten pavaizduota“, – sakė premjerė, pridurdama, kad daugiau aiškumo apie investicijų į infrastruktūrą vokiečių karių šeimoms poreikį bus ateityje.
„Badyti pirštu į debesis ir spėlioti, kiek mums reikia vietų mokyklose ir darželiuose – tam neturime galimybės, tą mums turi pasakyti mūsų partneriai. Kai mes turėsime parametrus tų žmonių šeiminės padėties, manau, kad visus šiuos klausimus išspręsime“, – sakė premjerė.
Konfidencialioje lapkričio mėnesio Vokietijos ambasados Vilniuje korespondencijoje, su kuria pavyko susipažinti leidiniui „Spiegel“, teigiama, kad Vokietijos brigada Lietuvoje, rytiniame NATO flange, yra didelis finansinis iššūkis šiai Baltijos šaliai.
Leidinyje taip pat akcentuojama, kad problema yra tai, jog lietuviai yra įsitikinę, kad reikia mokėti tik už karinę infrastruktūrą, o prie būstų statybos jie tik „prisidėtų“.
Šią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ir Vokietijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas bei Borisas Pistoriusas pasirašė veiksmų planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Visgi, ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“.
Visgi, vasaros pradžioje B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.
Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.
Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.
