„Kaip aš sakiau vakar Užsienio reikalų komiteto posėdyje, tam tikra, tradicijomis grįsta praktika veikia tuomet, kai yra pasitikėjimas tarp valdžios šakų ir galbūt galima kažkokius dalykus mažiau reglamentuoti arba mažiau nustatyti sąveikavimą tarp valdžios šakų.
Jeigu to pasitikėjimo trūksta, jo yra nepakankamai, kažkoks reglamentavimas padeda. Jis gali atsirasti per teismo išaiškinimą, jis gali atsirasti per kažkokius teisinius pakeitimus, kurie gali gimti teisme. Aš to kelio neatmesčiau“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį dėstė G. Landsbergis, pridurdamas, kad šiuo klausimus reikalingas ir Seimo įsitraukimas.
Jis teigė, kad šiuo metu su prezidentu rasti konsensuso nepavyksta ne tik dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo, bet ir dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje, kai Užsienio reikalų ministerija atšaukė minėtoje pozicijoje dirbusį Eitvydą Bajarūną.
„Turime klausimą, į kurį turėjau iš tribūnos ne kartą atsakinėti, tai yra klausimas dėl Londono ambasados. Neturime išeities. Prezidentas turi absoliučia teisę, nepaisant nustatytų pažeidimų, neieškoti išeities ir palikti tą situaciją tokią, kokia ji yra. Turime visą eilę ambasadorių, kurie yra pateikti prezidentui. Ta eilė yra tikrai labai didelė, mėnesiai eina“, – komentavo G. Landsbergis.
Jis tvirtino, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas ketina dar kartą aptarti situaciją dėl ambasadoriaus Lenkijoje, kviestis į komiteto posėdžius kandidatus į diplomatinę tarnybą kitose ambasadose.
Prezidentūra ir valdantieji nuo praėjusios savaitės ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai labai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad pats neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.
Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.
Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
Valdančiosios koalicijos atstovai, reaguodami į prezidento G. Nausėdos veiksmus, ėmė svarstyti apie idėją dėl ambasadorių skyrimo tvarkos kreiptis į KT.
