„Neseniai pasirašėme veiksmų planą su Vokietija, kuriame yra paragrafas, kur labai aiškiai kalbama apie tai, kad kaštų naštos pasidalinimas bus sutartas kitų metų pirmą ketvirtį“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo V. Urbelis.
„Dabar kalbėti apie konkrečius pinigus yra ganėtinai per anksti“, – pabrėžė KAM atstovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog skaičiuojant išlaidas brigados dislokavimui, labai svarbu sutarti, kokie kaštai į šią kategoriją bus įtraukiami.
„Labai svarbus dalykas, kaip skaičiuosime. Jei tiesiame kelią, kuriuo naudojasi ir vietiniai gyventojai, tai ar skaičiuojame tai prie brigados išlaidų? (...) Jei norime, galime priskaičiuoti milijardus, arba galime tą sumą labai sumažinti ir sukonkretinti iki tik brigadai skirtų lėšų“, – pažymėjo V. Urbelis.
Vis dėlto, ar tai reikštų, kad finansinė našta tiesiant kelius ar geležinkelį konkrečiose savivaldybėse gultų ir ant savivaldos pečių, V. Urbelis kol kas neatsako.
„Tam yra sukurta Vyriausybinė darbo grupė, kuriai vadovauja premjerė ir tie klausimai ten ir bus sprendžiami – kaip, kur, kada kas bus statoma, sprendžiama ir apmokama. Tai šie sprendimai bus priimami per artimiausius du mėnesius“, – teigė specialistas.
Šią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ir Vokietijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas bei Borisas Pistoriusas pasirašė veiksmų planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Visgi, ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“.
Visgi, vasaros pradžioje B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.
Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.
Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.
