„Mes paprašėme oficialiai STT išslaptinti informaciją, kuri buvo pateikta laikinajai tyrimo komisijai. Komisijos nuomone, STT įslaptinti raštai komisijai neatitinka valstybės tarnybos paslapčių įstatyme numatytų kriterijų, kur sakoma, kad gali būti įslaptinama tik tokia informacija, kuri gali kelti grėsmę valstybės suverenitetui, gynybiniams pajėgumams, specialiųjų tarnybų veiklai“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.
„Iš to, ką matome – nieko tokio nėra. Tai, ką pateikė STT, visuomenė turi teisę žinoti“, – nurodė jis.
Komisijos pirmininkas tikino negalįs atskleisti, kokią informaciją išgirdo iš STT vadovo Lino Pernavo uždaro posėdžio metu. Tačiau akcentavo, kad informacija, kurią prašoma išslaptinti, yra susijusi su patikrinimo medžiagos likimu.
„Medžiaga, susijusi su tyrimo likimu“, – teigė V. Bakas.
Uždarame posėdyje situacija aptarta su STT vadovu
VSD komisija uždaro posėdžio metu išklausė STT direktoriaus L. Pernavo liudijimą. Visgi, pats STT vadovas po susitikimo žiniasklaidai teigė negalįs nieko komentuoti, nes posėdis buvo uždaras.
Kaip skelbta anksčiau, posėdyje su L. Pernavu komisija siekė išsiaiškinti, ar STT yra išsaugojusi atlikto pranešėjo informacijos patikrinimo medžiagą.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
