„Mano akimis, tokiu laiku kaip dabar, kai tęsiasi karas Ukrainoje, Lenkijoje vyko pasikeitimai, ką tik įvyko rinkimai – sunku pateisinti tai, kad Lietuva neturi ambasadoriaus. Jei tas neturėjimas remiasi į tai, ką, matyt, girdime, kad prezidentui vis neįtinka siūlomos kandidatūros – man sunku tai pateisinti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Man atrodo, kad tai nėra naudinga ir valstybei, ir tai pačiai Prezidentūrai, ir Užsienio reikalų ministerijai. Nukenčiame visi, nes dabar labai svarbu, kad tokie artimi santykiai su Lenkija būtų tęsiami, kad bendradarbiavimas būtų geras visuose lygmenyse“, – pabrėžė ji.
Ji akcentavo, kad Seimas savo ruožtu stengiasi palaikyti dvišalius santykius su Lenkijos parlamentarais – trečiadienį V. Čmilytė-Nielsen ketina kalbėtis su naująja Lenkijos Senato Maršalka Małgorzata Kidawa-Błońska
„Parlamentiniame lygmenyje darome viską, kad mūsų artimas bendradarbiavimas visose srityse – taip pat ir saugumo, gynybos – būtų išlaikytas“, – patikino parlamento vadovė.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras. Visgi, kodėl kandidatai šalies vadovui netiko, ministras komentuoti nenorėjo.
Tuo metu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas nemokėjo lenkų kalbos. Netrukus po to URM pranešė, kad tokia informacija nėra teisinga.
„Tarp pateiktų siūlytų profesionalų ambasadorių yra lenkų kalbą mokančių“, – Eltai teigė G. Landsbergio atstovė spaudai P. Levickytė.
Šalies vadovas taip pat nurodė, kad URM politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
