„Turėjau progą su ministru trumpai pakalbėti, (...) ką išgirdau iš Vokietijos pusės – kad Lietuva yra prestižinė vieta vykti Vokietijos kariams“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat pabrėžė, jog B. Pistoriuso vizitai, drauge su ministru atvykstant ir Vokietijos parlamentarams, rodo tvirtą sąjungininkės įsipareigojimą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo.
„Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso vizitas Lietuvoje, beje, jau ketvirtas šiemet, parodo labai tvirtą įsipareigojimą iš Vokietijos pusės. Ministras atvyko su didele parlamentarų delegacija, Seime taip pat turėjome jau kasmetiniu tapusį Vokietijos-Lietuvos forumą, kuriame visų politinių krypčių parlamentarai dalyvauja iš abiejų pusių“, – kalbėjo parlamento vadovė.
„Man rodos, kad tas parlamentinis dalyvavimas (...) iš Vokietijos pusės leidžia mums būti užtikrintais tiek dėl Vokietijos pasiryžimo tęstinumo“, – teigė ji.
Šią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ir Vokietijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas bei B. Pistoriusas pasirašė veiksmų planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Visgi, ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“.
Visgi, vasaros pradžioje B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.
Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.
Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.
