„Siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie valstybės tarnautojo pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
Trečiadienį šią Seimo teisininkų nuomonę parėmė 7 Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, 2 susilaikė.
Teisės departamento išvadoje taip pat nurodoma, kad valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti Prezidento, Seimo ir savivaldybių tarybų narių, Vyriausybės narių, teisėjų ir prokurorų pareigų.
„Šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai“, – mano Seimo teisininkai.
Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau antrą kartą svarstė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario Stasio Tumėno iniciatyvą paviešinti ir valstybės tarnyboje dirbančius buvusius KGB bendradarbius. Rugsėjo mėnesį komiteto nariai nutarė padaryti pertrauką šio klausimo svarstyme. Seimo narys S. Tumėnas tikėjosi, kad Seimo valdyba sudarys darbo grupę, kuri patobulins įstatymą, tačiau Seimo valdyba šio klausimo nesiėmė.
„Darbo grupė turėjo diskutuoti, atrasti formą, kad nebūtų galimo prieštaravimo Konstitucijai. Man liko neaišku, kokiu teisiniu pagrindu Seimo vadyba atsisakė sudaryti darbo grupę“, – Seimo komiteto posėdyje apgailestavo S. Tumėnas.
Apie projekto prieštaravimą Konstitucijai kalbėjęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Andrius Vyšniauskas atkreipė dėmesį, kad tai yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) kompetencija ir jis turi galimybę svarstyti šį klausimą.
Neįžvelgęs prieštaravimo Konstitucijai Seimo narys Česlavas Olševskis ragino pritarti įstatymo pataisoms.
„Jas priėmus, būtų paskelbti visi prisipažinę ir neprisipažinę slapta bendradarbiavę su KGB, ir visiems laikams būtų užverstas gėdingas KGB puslapis, būtų užkirstas kelias galimoms manipuliacijoms“, – sakė jis.
Kaip ELTA jau skelbė, S. Tumėnas įstatyme siūlė numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja. Parlamentaras taip pat siūlė įteisinti, kad asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų, negalėtų dirbti valstybės tarnyboje.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
