Nors pora jau seniai gyvena kartu, ji ilgą laiką stengėsi neviešinti savo lytinės orientacijos. Šių asmenų ryšiai vos nepaaiškėjo dar 2011 metais, kai M.Norbuto kuruojamą viešąjį pirkimą laimėjo niekam nežinoma M.Šamatulskio bendrovė, pasiūliusi vos 150 litų (apie 43 eurus) mažesnę nei konkurentai kainą.
Kai Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo domėtis šiuo sandoriu, laimėtojas žaibiškai nutraukė sutartį.
Galbūt dėl to, kad pradėjus tyrimą nepaaiškėtų, jog M.Norbutas sudarė sąlygas konkursą laimėti savo sugyventiniui.
Apie savo santykius pora viešai prabilo tik šių metų balandį, kai Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą susituokti.
„Seksualinės orientacijos atskleidimas suteikia laisvę. Nuolat jaučiau, kad dalis mano gyvenimo yra melas. Slapstymasis tampa kančia ir mylimam žmogui“, – tuomet gėjų portale „GayLine“ rašė M.Norbutas.
Pasiskundė teismui
Tačiau mylimųjų prašymas susituokti buvo atmestas, nes įstatymai nenumato tos pačios lyties asmenų santuokos galimybės. Tokį atsakymą pora gavo internetu per Civilinės metrikacijos skyriaus savitarnos svetainę.
Atsisakymą sutuokti M.Norbutas ir M.Šamatulskis apskundė Vilniaus apylinkės teismui.
Savo ieškinyje jie ne tik paprašė, kad teismas įpareigotų Civilinės metrikacijos skyrių juos sutuokti, bet ir kad Vedybų registre būtų įregistruota poros vedybų sutartis. Poros tarpusavyje pasirašyta sutartis buvo pateikta teismui.
Pareiškėjai savo prašymus argumentavo remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika, o ypač sausio mėnesio sprendimu byloje Fedotova prieš Rusiją. Strasbūro teismas konstatavo, kad negalimos situacijos, kai vienos lyties poros valstybėje neturi jokių teisių.
Po sprendimo – reakcija
Bet liepos mėnesį Vilniaus apylinkės teismas ieškinį atmetė konstatavęs, jog tiek Civilinio kodekso, tiek Lietuvos Konstitucijos straipsniai nustato, kad santuoka sudaroma tik laisvu vyro ir moters susitarimu.
Buvo atsisakyta ir įpareigoti Vedybų registrą įregistruoti poros vedybų sutartį.
Teismo nuomone, vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, o kadangi M.Norbutas ir M.Šamatulskis nėra ir negali būti sutuoktiniai, nėra galimybės ir įregistruoti jų vedybų sutarties.
Toks sprendimas sukėlė audringą LGBT bendruomenės reakciją. Aktyvistai ir teisininkai ypač piktinosi teismo argumentu, kad esą negalima remtis minėtu sausio mėnesio EŽTT sprendimu, nes tada nebuvo išklausyta Rusijos pusė.
Įstatymai draudžia tuoktis
Apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
Skundo autoriai piktinosi, kad nesilaikoma tarptautinės teisės normų, taip pat pabrėžė, kad nuolat daugėja Europos Sąjungos šalių, kuriose įteisintos vienos lyties asmenų santuokos. Buvo priminta, kad birželį šias santuokas įteisinusi Estija tapo 15-a valstybe iš 27 ES narių, kur galima tuoktis vienalyčiams asmenims.
Skundą aktyviai palaikė Teisingumo ministerija – jos atstovai pareiškė, kad būtina vadovautis tarptautinės teisės normomis.
Bet ir šis skundas buvo atmestas. Neseniai bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė atsisakė patenkinti reikalavimą porai susituokti, negana to, pareiškė, kad prašymas įforminti vedybų sutartį net negalėjo būti priimtas.
„Įstatymas teismui nesuteikia kompetencijos spręsti klausimą dėl vedybinės sutarties tvirtinimo, todėl pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą turėjo atsisakyti priimti.
Nustatytas teisinis reglamentas tik notarui suteikia kompetenciją tvirtinti sutuoktinių ikivedybinę sutartį“, – teigiama nutartyje.
Teismas taip pat akcentavo, kad sugyventinių pateikti tarptautinės teisės aktai, be kita ko, nurodo, kad teisę į santuoką reguliuoja nacionaliniai įstatymai, o Lietuvos valstybė pripažįsta tik vyro ir moters santuoką.
Pasipiktino nutartimi
Toks teismo sprendimas papiktino M.Norbutą. Jis teigė rankų nenuleisiantis ir toliau kovosiantis, kad jo su partneriu šeima būtų pripažinta Lietuvoje.
„Apeliacinės instancijos teismas priėmė dar blogesnį sprendimą, kurio, mano nuomone, neįmanoma logiškai paaiškinti.
Nutartyje teismas teigia, jog įstatymai neleidžia tos pačios lyties asmenų santuokos, ir tuo pat metu nurodo, kad vedybų sutartis yra neįmanoma – turi būti sudaryta notariškai.
Tokį sprendimą vertinu kaip pasityčiojimą – kai nurodoma atlikti veiksmus, kurių, to paties teismo nuomone, neįmanoma įvykdyti“, – sakė M.Norbutas.
Sąsajos su valstiečiais
Paklaustas, ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovai, kurie kategoriškai prieštarauja tos pačios lyties asmenų santuokoms, nereiškė priekaištų dėl bandymų per teismus įteisinti šeimą, M.Norbutas nedaugžodžiavo: „Aš nesu šios partijos narys, todėl nekomentuosiu.“
Nors M.Norbutas oficialiai ir nėra LVŽS narys, jo sąsajos su šia partija gana senos ir tvirtos.
Jis dirbo atstovu spaudai dar tuo metu, kai partijai vadovavo Kazimiera Prunskienė, o 2016 ir 2020 metų rinkimuose į Seimą kandidatavo valstiečių sąraše.
Pildydamas kandidato į Seimo narius anketą M.Norbutas nenurodė turintis sutuoktinį, sugyventinį ar partnerį.
Nors parlamento nariu jam tapti nepavyko, nes rinkėjai jį stipriai nureitingavo, valstiečiai šio veikėjo nepamiršo.
2017 metais jis buvo pakviestas dirbti aplinkos viceministru ir šias pareigas ėjo dvejus metus.
Netekęs viceministro posto N.Norbutas taip pat nebuvo pamirštas – tapo gerai apmokamu valstiečio europarlamentaro B.Ropės padėjėju ir persikėlė dirbti į Briuselį.
