Opozicijos parengtoje rezoliucijoje akcentuojama, kad norima išsiaiškinti, ar „MG Baltic“ byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio pirmininkė, užimanti ir parlamento vadovės pareigas, „turi bent pusės šiuo metu Seime dirbančių Seimo narių pasitikėjimą“.
Už šį pasiūlymą balsavo 35 Seimo nariai, prieš – 65, susilaikė 22 parlamentarai.
Šis Seimo sprendimas papiktino Mišrios Seimo narių grupės seniūnę Agnę Širinsienę. Pasak parlamentarės, pati Seimo pirmininkė turėtų būti suinteresuota pasitikrinti savo pasitikėjimą parlamente.
„Man keista, kad mes taip lengvai daliname apkaltas už mygtuko paspaudimą, bet niekaip nesugebame įvertinti Seimo pirmininkės galimybių toliau dirbti ar bent jau atsiprašyti ir pripažinti, kad korupcija Lietuvoje yra tapusi norma“, – posėdžio metu sakė A. Širnskienė.
„Aš manau, kad ir Seimo pirmininkės interesas turėtų būti vieną kartą pasitikrinti Seime arba bent jau viešai atsiprašyti dėl jos partijoje susiklosčiusios situacijos. Nes ką iki šiol girdėjome, yra sistemingas problemos neigimas“, – pridūrė ji.
A . Širinskienei antrino ir „valstiečių“ frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas, ragindamas Seimo pirmininkę trauktis iš vadovavimo Liberalų sąjūdžiui.
Sukritikavo, kad opozicija veikia ne pagal Seimo statute numatytas procedūras
Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad šis pasitikėjimo klausimas yra eskaluojamas kelių politikų pastangomis.
„Tikrai ne visa opozicija, dalis opozicijos, man rodos, 26 parašai yra. Aš matau dideles pastangas iš ponios Širinskienės ir pono Skvernelio palaikyti dėmesį tai istorijai ir tik tiek“, – prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo posėdžio metu parlamento vadovė atkreipė dėmesį, kad dalies opozicijos teikiama rezoliucija nėra įprasta procedūra.
„Jūs teikiate tai, kas nėra įprasta procedūra ir kaltinate mane, nors aš šiame balsavime dėl rezoliucijos įtraukimo ar neįtraukimo vardan korektiškumo net nedalyvavau“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Imtis įprastos apkaltos procedūros paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Čia labai dažnai yra plasnojama statutu. Statute yra procedūra, tik ji yra ne tokia, apie kurią jūs kalbate. Tai susirenkate parašus ir inicijuojate normalų nepasitikėjimą per Seimo nutarimą, slaptą balsavimą, 29 balsus turbūt turite, jeigu 35 žmonės palaikė balsavimą, ir tai yra išties normali statutinė procedūra“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai kas buvo čia pasiūlyta, sakyčiau, yra labai įdomi procedūra. Turbūt ne viena bemiegė naktis buvo praleista, bet ji nieko nereiškia. Ir tai nėra nepasitikėjimas, kurį pareiškė Seimas“, – pridūrė ji.
Rezoliucijos projektą pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai. Iš viso surinkti 26 parašai.
ELTA primena, Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prakalbta apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis.
Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą. Pasak „valstiečių“, parlamento darbas negali vykti kol nuteistos partijos neatliks teismo jiems skirtos bausmės ir nesumokės baudų.
Taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku. Parlamento vadovė atsakyti į opozicijos klausimus buvo iškviesta ir į Seimo tribūną.
Valdantieji tikina pasitikintys V. Čmilyte-Nielsen ir nurodo, kad darbas su kaltinamojo nuosprendžio sulaukusiais liberalais yra įmanomas.
