Kaip nurodoma EŽTT sprendime, 2020 m. liepą Specialiųjų tyrimų tarnyba Š. Narbutą laikinai sulaikė, pažeisdami įstatymus.
„Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis suteikia teisėsaugos institucijoms skirti iki 48 val. trukmės laikinąjį areštą be teismo nurodymo tais atvejais, jeigu, be kita ko, tokį nurodymą skubiai gauti nebuvo galimybių. Š. Narbuto atveju nė viena vietos valdžios institucija ar teismas tinkamai nepaaiškino, kodėl šiomis aplinkybėmis buvo neįmanoma gauti teismo nurodymo. Be to, pagal Lietuvos įstatymus bet kokios trukmės sulaikymu turi būti siekiama neleisti įtariamajam pabėgti arba kliudyti procesui, tačiau valdžios institucijos neatsižvelgė į atitinkamus Š. Narbuto argumentus, kuriais jis ginčijo jo sulaikymo būtinybę šioje byloje Dėl šių priežasčių laikinasis Š. Narbuto sulaikymas neatitiko įstatymų nuostatų ir buvo skirtas pažeidžiant jo teisę į laisvę ir saugumą“, – teigiama EŽTT sprendime.
EŽTT taip pat nutarė, kad pranešus apie vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo, nebuvo pagrindo Lietuvos valdžios institucijoms atskleisti Š. Narbuto tapatybės, kadangi jo žinomumas nebuvo toks, kuris pateisintų jo tapatybės atskleidimą. Teismas pabrėžė, kad atskleista informacija ir didelis žiniasklaidos susidomėjimas šia byla labai pakenkė Š. Narbuto reputacijai.
„Apskritai paskelbta informacija ir tai, kaip ją atskleidė tyrimą atlikusios institucijos, negali būti pagrindžiama būtinybe informuoti visuomene ir dėl to Š. Narbuto reputacijai buvo padaryta didelė žala. Taigi, buvo pažeista jo teisė į tai, kad būtų gerbiamas asmeninis gyvenimas“, – teigiama EŽTT sprendime.
Be to, EŽTT nurodė, kad Š. Narbutui taikyta turto arešto priemonė – draudimas naudotis banko sąskaitomis, kuriose buvo 350 tūkst. eurų, automobilio konfiskavimas – nebuvo proporcinga.
EŽTT sprendimu Lietuva Š. Narbutui turės sumokėti 768,94 euro turtinei žalai atlyginti ir 26 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Išgirdo išteisinamąjį sprendimą
Šių metų gegužę Vilniaus apygardos teismas išteisino baudžiamojoje byloje dėl COVID-19 reagentų pirkimo sukčiavimu ir piktnaudžiavimu kaltintą buvusį POLA vadovą Š. Narbutą. Teismo manymu, asmens padaryti veiksmai neatitiko nusikalstamų veikų požymių.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Gintaras Jasaitis siūlė teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo COVID-19 reagentų pirkimo byloje, skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo Sveikatos apsaugos ministerijai 303,4 tūkst. eurų.
Š. Narbutas neigė jam pateiktus kaltinimus ir pabrėžė, kad tarpininkaudamas, perkant COVID-19 reagentus, jokių įstatymų nepažeidė.
Minėtą teismo sprendimą prokuratūra apskundė Apeliaciniam teismui, prašant Š. Narbutą pripažinti kaltu sukčiavimo ir piktnaudžiavimo. Sprendimą teismas ketina paskelbti sausį.
ELTA primena, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą-liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Bylos duomenimis, tuometinis POLA vadovas Š. Narbutas derėjosi su užsienio bendrovės atstovu dėl COVID-19 testų įsigijimo kainos, tąkart susiderėta dėl daugiau nei 300 tūkst. reagentų nusipirkimo.
Teisėsaugos vertinimu, sutarus, kad vieno COVID-19 testo kaina bus 17 eurų, 1 euras minėtoje sumoje buvo numatytas Š. Narbutui kaip atlygis už tarpininkavimas. Teisėsauga įtaria, kad apie šį atlygį už tarpininkavimą bei vėliau sudarytą galima fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį Š. Narbutas Vyriausybės atstovų neinformavo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės COVID-19 tyrimo reagentų pirkimams, sudarytos sutarties pagrindu į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.
