Kaip skelbiama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) interneto svetainėje, Šilutės rajono savivaldybė prašo komisijos įvertinti paminklinį akmenį 16-osios šaulių divizijos sovietų kariams, taip pat atminimo lentą Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių kapinėse. Kaišiadorių rajono savivaldybės prašymu komisija vertins Gegužės 1-osios ir P. Cvirkos gatvių pavadinimus Kaišiadoryse, taip pat P. Cvirkos gatvės pavadinimą Rumšiškėse, J. Janonio, L. Giros gatvių pavadinimus, J. Gagarino gatvės pavadinimą Žiežmariuose bei paminklą „Sraigtas“ Pravieniškėse.
Joniškio rajono savivaldybės prašymu bus vertinami P. Cvirkos ir S. Nėries gatvių pavadinimai Žagarėje, P. Cvirkos gatvės pavadinimas Žvelgaičių kaime.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat prašo išaiškinti P. Cvirkos aikštės pavadinimo aplinkybes, L. Giros, B. Grigo, S. Nėries gatvių pavadinimus. Molėtų rajone klausimų kelia taip pat bene tie patys gatvių pavadinimai – J. Janonio, L. Giros, P. Cvirkos, S. Nėries gatvės bei Novosiolkos kaimo pavadinimas.
Kauno rajono savivaldybė į komisiją kreipėsi dėl V. Montvilos gatvės pavadinimo Garliavoje išaiškinimo, o Tauragės savivaldybė prašo įvertinti paminklo, skirto Sovietų Sąjungos vidaus kariuomenės kariams, istorinį kontekstą.
Tuo metu Kupiškyje prašoma įvertinti 5 objektus – tai memorialinės lentos Juodupėnų kaime, Šimonių miestelyje ir Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vietoje bei du obeliskai – Padembio ir Drūlėnų kaimuose. Jurbarko rajono savivaldybėje klausimų kelia P. Cvirkos gatvių pavadinimai Jurbarke, Veliuonoje ir Seredžiuje, o Mažeikiuose prašoma įvertinti obeliską Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vietoje.
Dėl pastarojo objekto, kaip atkreipė dėmesį desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, komisijai išaiškinimo gali tekti kreiptis į kitas institucijas.
„Jeigu tai tik palaidojimo vieta, ne kapinės, greičiausiai bus siūloma jį nukelti. Bet jei tai kapinės, turėsime klausti nuomonės trijų institucijų – Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Kultūros paveldo departamento ir tik po to galėsime priimti sprendimą“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
Į komisiją dėl kai kurių objektų kreipėsi ir gyventojai, su prašymais įvertinti Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse esantį paminklą Ignalinoje, Vinco Krėvės-Mickevičiaus namą-muziejų Subartonių kaime Varėnos rajone bei V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinį butą-muziejų Tauro g. 10–1 Vilniuje.
Uždaroji akcinė bendrovė „Via sportas“ prašo komisijos įvertinti ir pateikti siūlymą dėl Vilniaus generalinio gubernatoriaus vasaros rezidencijos pašalinimo iš Kultūros vertybių registro. Taip pat Lietuvos medžiotojų draugija prašo komisijos vertinimo dėl paminklo zoologui Tadui Ivanauskui Kaune.
„Dėl to greičiausiai bus paprašyta parengti pažymą“, – siūlymą dėl T. Ivanausko trumpai komentavo V. Karčiauskas.
Taip pat, komisijai sulaukus biografinių detalių patikslinimo dėl P. Stripeikos gatvės pavadinimo Pakruojyje, bus grįžtama ir prie šio klausimo nagrinėjimo.
„Jau paaiškinta, kas jis toks ir kur galima rasti informacijos – tik Mažojoje Tarybinėje lietuvių enciklopedijoje, tik mes jau tokiais dokumentais nesinaudojame. Ten parašyta, kad lyg Kapsuko ar ko kito, reikėtų patikslinti, bendražygis. Nežymus veikėjas, bet kadangi kilęs iš to rajono, tai ir yra pavadinimas“, – sakė V. Karčiauskas.
ELTA primena, kad nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
