„Esmė čia, matyt, yra, kad verta būtų kalbėti apie gynybos mokestį, apie kitus klausimus, pirmiausia sutarus tarp parlamentinių partijų“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai galėtų būti viena iš nedaugelio tų ašių, aplink kurias galėtume prie bendro stalo susėsti ir, tikrai manau, jei Seime tokios iniciatyvos kils, aš pati jas mielai pakoordinuočiau“, – sakė parlamento vadovė.
Tačiau V. Čmilytė-Nielsen kol kas aiškiai neatsako, ar pati palaikytų visuotinio šaukimo iniciatyvą. Politikė nuogąstauja, kad ši tema gali tapti politinės kovos įrankiu kitais metais vyksiančiuose rinkimuose.t
„Manau, kad labai svarbu, ypač žvelgiant į 2024-uosius kaip rinkiminius metus, kad gynybos, saugumo klausimai būtų kuo mažiau politinės kovos ir kuo labiau politinio sutarimo klausimai“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
Trečiadienį Prezidentūra taip pat tvirtino, kad yra nusiteikusi politines partijas kviesti diskusijoms dėl krašto apsaugos stiprinimo. Tai trečiadienį pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Jis užsiminė, kad tarpininkavimo ir lyderystės prezidentas imtųsi, jei partijoms nepavyktų susitarti pačioms.
„Prezidentas tikrai bus pasiryžęs pakviesti partijas“, – LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“ teigė jis.
„Šalia rinkimų ciklo yra ir karo ciklas ir dėl to sutarimas yra reikalingas, būtinas“, – pažymėjo K. Budrys.
ELTA primena, kad pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms. Taip pat priminė visuotinio šaukimo idėją.
Prezidentūra remia visuotinio šaukimo idėją. Kaip interviu Eltai teigė šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, bus neišvengiamai grįžta prie šio klausimo.
