„Reikėtų kalbėti ne šiaip apie mistinį 3 proc. BVP skyrimą krašto saugumui ir gynybai, bet apie tai, iš kur tas pusė procentinio punkto turėtų ateiti. Mano supratimu, tai neišvengiamai veda į diskusiją apie mokesčius“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Visos valstybės sąskaitos apmokamos vienu būdu – jos apmokamos per mokesčius“, – teigė ji.
Premjerės teigimu, sprendžiant klausimus dėl išlaidų krašto apsaugai didinimo, reikia susitarti ir tarp politinių partijų. O tarp šių partijų, akcentavo ji, vis mažiau nesutarimų šiuo klausimu.
„Jei partijų sutarimas bus, o man atrodo, kad to skepsio yra likę mažiau, tai, sutarus dėl laikotarpio ir sutarus dėl finansų, beliks sutarti dėl to, kas ir kaip pasidalins sąskaita“, – sakė premjerė, pažymėdama, kad konservatoriai remia visuotinio šaukimo idėją.
„Kai buvo pasirašomas partijų susitarimas, šis susitarimas yra pasirašytas su atskirąja Tėvynės sąjungos nuomone. Yra pasisakyta už visuotinį šaukimą. Turbūt tai buvo vienintelė partija, kuri pasirašė nacionalinį susitarimą, kuri pasisakė už visuotinį šaukimą. Mes neslėpėme, kad jei nebus sutarimo tarp politinių partijų tuo klausimu, mes šį klausimą vis tiek trauksime į savo partijos programą ateinančių metų rinkimuose ir sieksime rinkėjų mandato, kad tokį sprendimą galėtume įgyvendinti“, – pridūrė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms. Taip pat priminė visuotinio šaukimo idėją.
Prezidentūra remia visuotinio šaukimo idėją – pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, šalies vadovas Gitanas Nausėda būtų pasiryžęs kviesti politikes partijas diskutuoti šiuo klausimu.
