Į redakciją kreipėsi daugiabučio namo gyventojai
Pasak vieno iš Alytaus miesto daugiabučių namų gyventojų, Vaidas A. su broliu Raimundu augo vaikų namuose. Kai tapo pilnamečiais, gavo išmoką būstui įsigyti. Vieno kambario butą broliai nusipirko Dainavos mikrorajone.
Kaimynai brolius mylėjo kaip savus
Kaip mena ilgamečiai namo gyventojai, butai „prie lito“ buvo pigūs, tad pinigėlių broliai turėjo ir baldams, o patalyne bei kitais dalykais apsirūpinti padėjo kaimynai. Pasak jų, broliai džiaugėsi, kalbėjo, kad ir savivaldybės darbuotojos sakiusios, jog „jiems pasisekė, nes gyvens name, kuriame daug gerų žmonių“.
„Mylėjome juos kaip savus. Bet Vaidą ištiko bėda, jis neteko brolio Raimundo. Namo gyventojai jį palaidojo, kaip ir priklauso – su mišiomis, šarvojimu“, – prisimena namo gyventojai, teigiantys, kad ir vienas likęs Vaidas neblogai tvarkėsi, išvyko į Škotiją užsidirbti, o kai sugrįžo atostogų nusipirko naujus baldus. Po to vėl išvyko dirbti, bet susirgo, jam buvo nustatytas nedarbingumo lygis, mokama škotiška išmoka.
Kvietė į namus per Kūčias
Nors sirgo, kaimynai Vaidą atsimena kaip aktyvų, draugišką, sumanų žmogų. Jis gerai kalbėjo keliomis užsienio kalbomis, išmanė technologijas, o sugrįžęs į Alytų dalyvavo kelių nevyriausybinių organizacijų veikloje. Vyras nenustojo sveikintis su namo gyventojais, jų klausdavo patarimų, domėdavosi maisto gaminimu, nevengdavo ir pasipasakoti apie nelengvą našlaičio gyvenimą. Per Kūčias gyventojai jo nepalikdavo vieno, kviesdavosi į namus.
Buvo nurodytas kaip kapavietės prižiūrėtojas
Šių metų liepos 13-ąją namo pirmininkui pranešus apie galimą Vaido mirtį, atvykę gaisrininkai išlaužė duris, o vyrą rado sukniubusį.
„Nesuprantame, kūną paėmė iš namų, dokumentus taip pat išsivežė, o palaidojo neatpažintiems ir vienišiems skirtoje vietoje Užupių kapinėse“, – stebisi redakciją apie šią istoriją informavę skaitytojai. Jie teigė, kad Vaidas Alytaus miesto savivaldybės valdomoje sistemoje buvo nurodytas kaip brolio kapavietės Pirmame Alytuje prižiūrėtojas, jis ir paminklą pastatė, ten ir pats sakė atgulsiąs.
Už perlaidojimą paprašė sumokėti
„Po gero mėnesio jau neiškentusi nuėjau į savivaldybę, priėmime klausiu, kodėl taip atsitiko, atsakė, kad „mes ne prie ko“, – apie valdininkų reakciją pasakoja gyventoja.
Buvę Vaido A. kaimynai savivaldybės atstovų pasiteiravo, kokia tvarka ir kur turėtų kreiptis, kad jų bendrijos gyventojas būtų perlaidotas šalia brolio. Savivaldybėje buvo pasiūlyta kreiptis į laidojimo bendrovę ir prašyti, kad ji perlaidotų. Pastaroji įstaiga, anot gyventojų, atsakė, kad už tai „reikės sumokėti“.
„Norime kaip žmogų perlaidoti, ne maiše“
„Mes Vaidą norime kaip žmogų perlaidoti, ne maiše, kaip buvo padaryta, o karste ar urnoje, su mišiomis. Tai, kad jis palaidotas specialiame kvartale Užupiuose, kelia didelį sielvartą“, – teigia gyventojai. Jeigu neatsitiks kitaip, kaimynai Vaidą perlaidos patys, kaip kad palaidojo ir brolį Raimundą.
„Esame draugiška bendruomenė, bet jau netekome kantrybės. Ypač stebina institucijų, kurioms deleguotos tos pačios srities veiklos, veiksmų nesuderinamumas, visiško ryšio, supratimo nebuvimas. Kodėl pareigūnai neatvyko ir nepasidomėjo, nepaklausė kaimynų, ar yra, ar nėra mirusiojo giminių?“ – klausia daugiabučio gyventojai.
Jie svarsto: jei pareigūnai apie mirusius žmones tiesiai informuoja laidojimo bendrovę, ar tai nėra jautrios, asmeninės informacijos nutekinimas ir įtartinas laidojimo verslas, į kurį norom nenorom įtraukta ir policija bei kitos tarnybos?
„Jaučiamės tarsi jis būtų iš mūsų pavogtas...“
„Ir dabar jokios informacijos nenori teikti, teisinasi, kad gali sakyti tik giminėms. Bet juk jis našlaitis, jo giminės – mes, su kurais jis draugavo, kuriems išvykdamas dirbti į Škotiją patikėdavo sumokėti mokesčius, net pasisakydavo, kiek pavyko susitaupyti, kiek ir kam santaupų išleido. Kur jis bebuvo, visada su Vaidu turėjome ryšį, dažnai paskambindavo. Buvo taupus, turėjo tikslų. Ir jautrus buvo kito skausmui, mirus namo gyventojui, pirmas su rože ateidavo, suklupdavo, maldelę sukalbėdavo. Nieko neužgaudavo. Dabar jaučiamės tarsi jis būtų iš mūsų pavogtas...“ – atvirauja namo gyventojai.
Nenustatytos tapatybės ir vieniši asmenys laidojami Užupių kapinių penktame kvartale
Laikraščio redakcija kreipėsi į laidojimo bendrovę ir Alytaus miesto savivaldybę. Pastaroji į pateiktus klausimus atsakė.
– Kaip Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje yra organizuojamas neatpažintų ir vienišų asmenų laidojimas? Kur jie laidojami?
– Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius asmens laidojimą organizuoja tik gavęs pranešimą iš policijos komisariato, kad reikia palaidoti neatpažinto asmens palaikus, arba kad miręs vienišas asmuo, kuris neturi artimųjų, arba artimieji atsisako jį laidoti. Tokiu atveju rengiamas administracijos direktoriaus įsakymas dėl papildomų lėšų laidojimui skyrimo. Viešųjų pirkimų būdu parinktas paslaugos teikėjas toliau organizuoja laidojimą: susitvarko laidojimo išmoką, leidimą laidoti ir laidoja asmenį įprasta tvarka.
– Ar miesto savivaldybė skelbia konkursą šiai paslaugai ir kokiam terminui? Kokia įmonė yra laimėjusi konkursą šiuo metu ir kokiam laikui?
– Taip, skelbia. Paskutinis pirkimas vyko 2022 m. liepos mėn. apklausos būdu. Kvietimai 3 įmonėms išsiųsti, pasiūlymą pateikė 2 įmonės. Sutartis sudaryta 2022–08-08, galioja 19 mėn.
– Kaip finansuojamas neatpažintų ir vienišų asmenų laidojimas, t. y. ar visa suma dengiama iš Alytaus miesto savivaldybės biudžeto ir kokia ta sumą yra (jei galima būtų tai su detalizavimu)? Ar šita suma yra nustatyta įstatymu, ar tai kiekvienos atskiros savivaldybės reikalas?
– Asmens palaidojimo paslaugos įkainis – 550 eurų. Jeigu asmuo yra vienišas (t.y. jis nėra neatpažintas), galima naudoti laidojimą išmoką, mokamą valstybės biudžeto lėšomis, tokiu atveju paslaugos teikėjui pervedama 392 eurai valstybės biudžeto lėšų ir 158 eurai savivaldybės biudžeto lėšų. Jeigu asmuo neatpažintas, visa suma – 550 eurų mokama iš savivaldybės biudžeto.
– Kiek neatpažintų ir vienišų asmenų yra palaidota Alytaus miesto savivaldybės kapinėse per 2022 m. ir šiemet?
– 2022 m. palaidoti 5 asmenys, 2023 m. – 2 vieniši asmenys. Neatpažintų nebuvo.
– Jei laidojamas vienišas asmuo biudžeto lėšomis, kas prisiima atsakomybę, kad asmuo yra tikrai vienišas, jei, pavyzdžiui, atsiliepia jo giminės ir išsako pretenzijas? Ar tokių atvejų pasitaiko, kaip jie sprendžiami? Kaip apskritai reglamentuojamas vienišo asmens nustatymas, kad jį galima laidoti valstybės lėšomis? Ar yra kokie artimųjų paieškos terminai?
– Tai numato Žmonių palaikų laidojimo Alytaus miesto kapinėse, jų tvarkymo ir lankymo taisyklės, patvirtintos Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 31 d. sprendimu.
Alytaus daugiabučio namo bendrijos pirmininkas Tadas Vosylius:
„Gyventojai pasigedo Vaido, kuris pastaraisiais metais visiems buvo „ant akių“. Iš jo buto pradėjo sklisti kvapas. Skambinau jam, neatsiliepė. Tada ėmiau skambinti prie jo buto durų ir supratau, kad kažkas negero atsitikę, nes telefono nekėlė, girdėjau jo garsą. Pranešiau policijai, atvyko ir ugniagesiai, radome sukniubusį. Palaikus išsivežė „Skausmo užuovėja“.
Pareigūnams teiraujantis sakiau, kad, kiek žinau, buvo brolis, kuris anksčiau mirė ir palaidotas Klevų gatvės kapinėse, jog Vaidas buvo brolio kapo prižiūrėtojas. Kartą jį teko nuvežti prie brolio kapo.
Vaido palaikai iš jo buto išvežti liepos 13 dieną, ketvirtadienį, jau vakarėjant. Negaudamas jokių žinių, sekmadienį tris kartus skambinau „Skausmo užuovėjai“, sugebėjo atsakyti, kad kūnas palaidotas, nes neatsirado artimųjų.
Ketvirtą kartą „Skausmo užuovėjai“ skambinau jau iš Užupių kapinių ir pasakiau, kad kryžius – be jokios informacijos. Numykė, kad nesuspėjo lentelės prikalti. Man pasirodė keista, kad neatpažintų ir vienišų žmonių kvartale palaidotas jaunas vyras, kurį pažinojo daug žmonių. Kreipiausi į savivaldybę, prašydamas perkelti bendrijos nario palaikus šalia brolio. Savivaldybė sutiko, nurodė kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, kad jo specialistai išrašytų ekshumavimui reikalingą teisinį įgaliojimą. Ir čia įstrigau. Man buvo pasakyta, kad esu bendrijos pirmininkas, o bendrija šiame reikale nieko negali. Toks leidimas išduodamas tik velionio artimiesiems (redakcijos žiniomis, globos namuose užaugę broliai artimųjų neturi arba tokie dar nėra atsiliepę).“
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Kristinos Janulevičienės komentaras:
2023 liepos 13 d. apie 20 val. Alytuje, Vingio g., bute rastas mirusio vyro (g. 1981 m.) kūnas be smurto žymių.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, kuris 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutrauktas gavus eksperto išvadą, kad mirties priežastis nesmurtinė.
Policijos žiniomis, asmuo buvo palaidotas valstybės lėšomis, neatsiradus artimųjų, kurie galėjo pasirūpinti laidotuvėmis.
Komentuoti atsisakė
Pati laidojimo bendrovė į pateiktus klausimus taip pat neatsakė.
Skaitytojus supažindiname su bendrovės neatsakytais klausimais:
1. Ar „Skausmo užuovėjos“ darbuotojai liepos 13 d. iš buto išnešė Vaido A. palaikus?
2. Jeigu taip, kokią sumą savivaldybė bendrovei sumokėjo už Vaido A. palaikų išnešimą (saugojimą)?
3. Kur, kas, kieno lėšomis „Skausmo užuovėjai“ nurodė laidoti Vaidą A.?
4. Ar „Skausmo užuovėja“ liepos 14 d. Vaido A. palaikus palaidojo neatpažintų ir vienišų asmenų laidojimui skirtame plote Užupių kapinėse?
5. Jeigu taip, kokią sumą savivaldybė bendrovei sumokėjo už Vaido A. palaidojimą?
Susidariusią situaciją „Alytaus naujienoms“ pakomentavo teisininkas Ąžuolas Kuprys:
„Mirus asmeniui visais atvejais turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl žmogaus mirties (išskyrus tik tuos atvejus, kai žmogus mirė dėl ligos arba dėl senatvės, kai mirties faktą gali patvirtinti gydytojai, išduodami pažymas – medicininius mirties liudijimus). Visais kitais atvejais – savižudybės, staigios mirties, nelaimingų atsitikimų, mirties vandenyje, ugnyje ir visais kitais atvejais, kai mirties fakto negali patvirtinti gydytojai, yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurį atlieka policija pagal kodą 555000.
Atliekant ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti, užduotis paskiriama teismo medicinos specialistui, kuris parengia specialisto išvadą dėl mirties priežasties nustatymo, taip pat surenkama visa tyrimui reikšminga medžiaga. Tuomet, vadovaujantis visais bylos duomenimis, yra priimamas procesinis sprendimas, apie kurį yra informuojami suinteresuoti asmenys. Visam ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras, kuris priima galutinį sprendimą byloje. Jeigu nustatoma, kad mirtis yra smurtinė, ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį.
Šiuo atveju, pagal žinomas bylos aplinkybes, t. y. kad asmuo buvo vienišas, artimųjų neturėjo, bendravo tik su savo namo bendruomene, kurios nariai iškvietė spectarnybas ir surado mirusiojo kūną irimo stadijoje, suinteresuotais asmenimis būtų galima laikyti bendruomenės pirmininką ir bendruomenės narius, kurie rūpinosi mirusiuoju ir jį prižiūrėjo esant jam gyvam. Dėl informacijos gavimo ir aplinkybių išsiaiškinimo, kodėl asmuo, neatsižvelgiant į jo valią, buvo palaidotas kitose kapinėse, nors buvo paimti jo asmens dokumentai kūno radimo metu, bendruomenei, jos pirmininkui ar kitiems suinteresuotiems asmenims reikėtų raštu kreiptis į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiąją prokurorę dėl informacijos suteikimo ir leidimo susipažinti su byloje esančia medžiaga.
NENUSTATYTOS TAPATYBĖS IR VIENIŠŲ ASMENŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS
(...)
17. Vienišų asmenų ir nenustatytos tapatybės bei asmenų, neturėjusių nuolatinės gyvenamos vietos, kurių mirties faktas buvo nustatytas Alytaus miesto savivaldybėje, laidojimą organizuoja savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, šių asmenų kapų priežiūrą vykdo savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius.
18. Nenustatytos tapatybės ir vieniši asmenys laidojami Užupių kapinių penktame kvartale.
19. Nenustatytos tapatybės ir vienišų asmenų, neturinčių artimųjų, kitų asmenų ar organizacijų, galinčių apmokėti laidojimo išlaidas, laidojimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto.
20. Nenustatytos tapatybės ir vienišų asmenų, palaidotų savivaldybės lėšomis, medicininius mirties liudijimus saugo savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyrius neribotą laiką.
21. Nenustatytos tapatybės ir vienišų asmenų palaikų laidojimus registruoja kapinių prižiūrėtojas. Nenustatytos tapatybės asmenų palaikų laidojimus – Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo registravimo žurnale, vienišų asmenų palaikų laidojimus – Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Žurnalai saugomi neribotą laiką, eilės tvarka.
22. Ant nenustatytos tapatybės asmens karsto pritvirtinama nerūdijančio metalo lentelė su numeriu. Numeris įrašomas kapinių, kuriose laidojama, Leidimų laidoti žurnale.
23. Nenustatytos tapatybės asmenų palaikai laidojami tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
24. Nenustatytos tapatybės asmenų palaikai į kapines vežami po vieną. Palaikus lydi ir laidojimo metu dalyvauja policijos, savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingas darbuotojas, kapinių prižiūrėtojo ir laidojimo įmonės įgalioti asmenys.
25. Palaidojus nenustatytos tapatybės asmens palaikus, surašomas aktas (du egzemplioriai), jame nurodomas kapinių pavadinimas, kapinių kvartalo, kapavietės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teritorinio skyriaus registracijos numeris, mirusiojo lytis, mirties laikas, radimo data ir vieta, medicininio mirties liudijimo registracijos numeriai, palaidojimo data. Aktą pasirašo asmenys, dalyvavę laidojime (policijos, savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingas darbuotojas, kapinių prižiūrėtojo, laidojimo įmonės įgalioti atstovai). Vienas akto egzempliorius pridedamas prie baudžiamosios bylos arba nenustatytos tapatybės asmens asmenybės nustatymo bylos, kitą egzempliorių saugo kapinių prižiūrėtojas. Nenustatytos tapatybės asmens kapas ženklinamas neišblunkančiu užrašu, jame nurodoma asmens lytis, akto numeris ir palaidojimo data.
26. Vienišo asmens kapas ženklinamas neišblunkančiu užrašu, jame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos.
27. Nenustatytos tapatybės asmens palaikai negali būti kremuojami.
