„Priėmėme sprendimą – suformulavome užduotį žvalgybos kontrolieriui: išsamiai patikrinti informaciją apie tai, kokie asmenys buvo tikrinami konkrečiai, kokiu pagrindu tai buvo daroma, kaip ta informacija buvo naudojama, kokie duomenys buvo surinkti, kiek tai atitiko įstatymo reikalavimus“, – trečiadienį po uždaro laikinosios Seimo tyrimo komisijos posėdžio žurnalistams sakė Vytautas Bakas.
„Pasitelkiame žvalgybos kontrolierių“, – pridūrė komisijos pirmininkas.
Kaip skelbta anksčiau, pranešėjas T. Gailius komisijai liudijo, kad 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu VSD tikrino tuometinio kandidato Gitano Nausėdos rėmėjus, štabo narius.
Savo ruožtu VSD ne kartą yra pareiškę, kad tuo laikotarpiu buvo tikrinama ir kitų kandidatų į šalies vadovo postą aplinka.
V. Bako teigimu, komisija į kitą posėdį taip pat nutarė pasikviesti šių metų vasarį publikuotos knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ autorius Birutę Davidonytę bei Dovydą Pancerovą. Vėliau, tęsė komisijos pirmininkas, bus kviečiamas liudyti dabartinis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas.
Nuomonės, ar kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija turėtų būti išslaptinta, išsiskyrė
Trečiadienį parlamentinė komisija atvirame ir uždaruose posėdžiuose apklausė buvusį STT vadovą Žydrūną Bartkų. Jis patikino, kad tarnybos atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių. Be to, negauta duomenų ir apie tai, ar atlikti VSD patikrinimai buvo pateikti tretiesiems asmenims.
Visgi, klausiamas, ar matytų galimybę išslaptinti visą ar dalį STT atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo, Ž. Bartkus nurodė, kad informacija neturėtų būti išviešinta.
„Manau, kad tikrai ne“, – po uždaro posėdžio žurnalistams sakė Ž. Bartkus, klausiamas, ar mato galimybę išslaptinti kriminalinės žvalgybos tyrimo informaciją.
„Tai nėra informacija, kuri yra viešintina. Tai atskleistų ir tyrimo taktiką, ir tyrimo metodus, kas yra įstatyme konkrečiai nurodyta – tai įslaptinta informacija“, – nurodė jis.
Tuo metu V. Bakas svarsto, kad dalis informacijos turės būti pristatyta visuomenei.
„Taip, dalis informacijos turės būti pateikta visuomenei. Ir tam, kad visuomenė galėtų suprasti, kokie yra procesai, ir tam, kad mes galėtume tinkamai reaguoti, išmokti klaidas arba įvertinti trūkumus“, – aiškino komisijos pirmininkas.
„Klausimas susijęs ne su maža bylele ar smulkia korupcija – tai susiję su mūsų politinės, rinkimų sistemos saugumu“, – tvirtino jis.
„Klausimai susiję su taktika, žvalgybos tarnybų metodai neturi būti atskleidžiami. Bet informacija, kas buvo padaryta, kaip buvo daroma, kada buvo daroma ir ar pakankamai buvo daroma – (klausimai – ELTA) turi būti atsakyti“, – aiškino V. Bakas.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
