Apeliacinis teismas, pasiuntęs į kalėjimą verslininką Raimondą Kurlianskį, buvusį liberalų lyderį Eligijų Masiulį ir Seimo narį „darbietį“ Vytautą Gapšį, taip pat nuteisęs Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją, sukėlė nemažą šurmulį visuomenėje.
Neabejotina, kad tai turėjo įtakos dalies šalies gyventojų atsakymams į lapkričio 22–gruodžio 2 dienomis „Vilmorus“ pateiktus klausimus.
Nuosprendis labiausiai paveikė liberalų reitingus. Pagal ankstesnės apklausos rezultatus, už Liberalų sąjūdį per Seimo rinkimus būtų balsavę 5,7 proc. piliečių, o dabar tokių liko tik 3,6 proc.
Paradoksalu, bet taip pat nuteistos Darbo partijos gerbėjų būrys pagausėjo (tiesa, galimos paklaidos ribose) – nuo 2,8 iki 3,6 procento.
Lyderiaujančių partijų padėtis nepasikeitė – pirmąsias keturias vietas užima socialdemokratai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Šioje apklausoje bene skaudžiausią smūgį patyrė Liberalų sąjūdžiui vadovaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nors jos kolegos, taip pat pati politikė aiškina, jog dėl 2016 metais pradėtos kyšininkavimo bylos ji niekuo dėta, tik 29,3 proc. gyventojų ją įvertino palankiai, o 45,1 proc. – nepalankiai.
Ankstesnės apklausos rezultatai buvo atitinkamai 36 ir 37,6 procento. Tai didžiausias kritimas tarp visų visuomenės veikėjų, kurių pavardės buvo pateiktos respondentams.
Gali būti, jog šios bylos šleifas veiks liberalų reitingus ir toliau, todėl suprantama, kad Liberalų sąjūdis nutarė nesiųsti savo atstovo į varžytuves dėl prezidento posto, o V.Čmilytė-Nielsen atsisakė būti kandidate.
Beje, vos 1,3 proc. apklaustųjų šįkart atsakė, kad Seimo pirmininkė geriausiai atstovauja jų interesams, o lapkričio viduryje tokių buvo 3 procentai.
Kur kas atlaidesni gyventojai buvo irgi nuteistai partijai vadovaujančiam Andriui Mazuroniui. „Darbiečių“ vedlys net surinko šiek tiek daugiau palankių nuomonių nei anksčiau.
Pats A.Mazuronis mano, kad jo politinis bendrakeleivis V.Gapšys nubaustas pernelyg griežtai, ir aiškina, jog šis kalinys galėtų nuotoliniu būdu dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose.
Darbo partijos pirmininkas yra tarp septynių politikų, kuriuos respondentai įvertino labiau palankiai negu nepalankiai.
Rungtynėse dėl populiariausio politiko titulo nepajudinamos prezidento Gitano Nausėdos pozicijos.
Šalies vadovą palankiai įvertino 68,3 proc., o nepalankiai – vos 13,5 proc. apklaustųjų. Ankstesnės apklausos rezultatai buvo atitinkamai 64,6 ir 16,4 procento.
Per porą savaičių paaugo ir žmonių pasitikėjimas Prezidentūra kaip institucija.
Natūralu, kad turėdamas tokį kraitį prezidentas ketvirtadienį paskelbė kitų metų gegužę sieksiantis antrosios kadencijos. Juolab kad šis politikas tvirtai pirmauja ir kitoje lentelėje. 16,3 proc. apklaustų žmonių pareiškė, jog būtent G.Nausėda geriausiai atstovauja jų interesams (pagal ankstesnės apklausos rezultatus tokių buvo 13,5 proc.).
Nuo lyderio gerokai atsilieka Socialdemokratų partijos vadovė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (11,7 proc.), dar toliau – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vedlys Seimo narys Saulius Skvernelis (5,8 proc.). O būsima G.Nausėdos varžovė prezidento rinkimuose konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė šioje lentelėje sugraibė 3 proc. balsų.
Kol kas gyventojai dar prastesnės nuomonės apie kitą kandidatą į prezidentus – advokatą Igną Vėgėlę (1,3 proc.).
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
