„Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys aptarė pokyčius reitingų lentelėse ir nurodė, kaip pasitikėjimas šalies partijomis ir politikais pasikeitė per metus.
Ką pakeitė Apeliacinio teismo sprendimas?
Jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) rinktųsi 19,9 proc. respondentų. Praėjusį mėnesį už LSDP savo balsą atidavė 20,3 proc. apklaustųjų šalies gyventojų. Socialdemokratai pirmoje reitingų lentelės vietoje įsitaisę jau kelerius metus.
Kaip jų situacija atrodė lygiai prieš metus, 2022-ųjų gruodį? Tuomet šią partiją rinkosi 14,5 proc. respondentų.
Antroje vietoje rikiuojasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, konservatorius rinktųsi 7,7 proc. respondentų, praėjusį mėnesį – 8 proc. apklaustųjų. Šis TS-LKD reitingas – žemiausias nuo kadencijos pradžios.
Dar spalį šiai partijai savo palankumą išreiškė 9,3 proc. respondentų, rugsėjį – 11,3 proc. apklausos dalyvių.
Konservatorių padėtis per metus kito paklaidos ribose. Praėjusių metų gruodį šią politinę jėgą rinkosi 9,7 proc. respondentų.
Trečioje vietoje ir toliau įsitaisiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Už šią partiją balsuotų 7,6 proc. apklausos dalyvių. Valstiečių gerbėjų gretos nesikeičia jau kurį laiką. Lapkritį juos rinkosi 7,7 proc. apklaustųjų, spalį valstiečiai susilaukė 7,3 proc. respondentų simpatijų. Tiek pat jų jie turėjo ir prieš metus.
Iškart po LVŽS rikiuojasi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) – jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, demokratus rinktųsi 7,5 proc. apklausos dalyvių, prieš mėnesį – 6,7 proc. respondentų. Demokratų palaikytojų gretos per metus taip pat beveik nesikeitė.
Penktoje lentelės vietoje išlieka Liberalų sąjūdis, tiesa, kiek nukraujavęs. Liberalams savo balsą atiduotų 3,6 proc. respondentų, prieš mėnesį – 5,7 proc., prieš metus – 5,4 proc. apklausos dalyvių.
Nors šis pokytis fiksuojamas paklaidos ribose, kaip pastebėjo V.Gaidys, akivaizdu, kad visuomenė šią partiją baudžia po Apeliacinio teismo verdikto už Eligijaus Masiulio nuodėmes. O tai labiausiai atsispindi Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vertinime.
Dar lapkričio pirmoje pusėje atliktos gyventojų apklausos duomenimis, V.Čmilytė-Nielsen teigiamai buvo vertinama 36 proc. apklaustųjų (37,6 proc. ją vertino neigiamai), o jau lapkričio antrojoje pusėje teigiamų politikės vertinimų sumažėjo iki 29,3 proc. (neigiamų išaugo iki 45,1 proc.).
„Juos labai paveikė E.Masiulio sėdimas į kalėjimą“, – konstatavo V.Gaidys.
Tuo metu Darbo partijos jokie korupciniai skandalai nepaveikė. Nors Darbo partijos frakcijos Seime narys Vytautas Gapšys ir sėdo į kalėjimą, „darbiečių“ reitingas nekito. Naujausios apklausos duomenimis, juos rinktųsi 3,6 proc. apklausos dalyvių – tiek pat, kiek Liberalų sąjūdį. Prieš mėnesį – 2,8 proc. respondentų.
O „darbiečių“ lyderio Andriaus Mazuronio reitingai netgi pakilo. Jis – vienas palankiausiai vertinamų šalies politikų. Teigiamai dar iki Apeliacinio teismo sprendimo A.Mazuronį vertino 32 proc. respondentų, po jo – 35,9 proc. apklaustųjų.
Sociologas stebėjosi tokia situacija. Jis svarstė, kad Darbo partijos rinkėjai galbūt atsparesni korupciniams skandalams, tai esą įrodo ir iki šiol išlikęs nemažas Viktoro Uspaskicho gerbėjų ratas. Be to, Darbo partijos vaidmuo šioje byloje nenuskambėjo taip garsiai, kaip Liberalų sąjūdžio ir tuometinio jų lyderio.
„Su E.Masiuliu ekspozicija daug aiškesnė – automobilis ir dėžė, prikrauta pinigų. Darbo partijos reitingai nemažėjo ir anksčiau, kai jie įsiveldavo į skandalus“, – nurodė V.Gaidys.
Visai kitaip sociologas prognozavo ir pokyčius teismų darbo vertinime. Jis tikėjosi, kad stambioms figūroms sėdus už grotų, pasitikėjimas Lietuvos teismais išaugs, tačiau jis netgi sumažėjo.
Lapkričio pradžioje pasitikėjimą teismais išreiškė 22,8 proc., nepasitikėjimą – 32 proc. apklausos dalyvių. Jau antroje mėnesio pusėje pasitikinčių liko 20 proc., nepasitikinčių išaugo iki 35,9 proc.
„Visiškai to nesitikėjau. Aš buvau tikras, kad pasitikėjimas teismais pakils. Žmonėms juk reikia, kad griežtai sodintų į kalėjimą... Turbūt suveikė tai, kad vienas teismas visiškai išteisino, o kitas – nuteisė. Vieną akimirką jie laisvi, laimingi, važinėja po pasaulį, o kitas teismas per dieną pasodino į kalėjimą. Tai kaip pasitikėti?“ – svarstė jis.
Lietuvos regionų partiją šį mėnesį rinkosi 3,1 proc. apklaustųjų. Skaičiuojant nuo balsuojančiųjų, ši politinė jėga pirmą kartą peržengtų 5 proc. barjerą ir į Seimą patektų. O partijos lyderis Jonas Pinskus išlieka tarp kelių politikų, kurie daugiau vertinami teigiamai, nei neigiamai.
Prieš metus partiją rinkosi vos 1,6 proc. respondentų.
Pasak V.Gaidžio, nors J.Pinskus mažai matomas žiniasklaidoje, populiarumo taškų jam gali uždirbti žmona, Širvintų merė Živilė Pinskuvienė. Be to, gali būti, kad politikas aktyviai veikia neviešai.
Likusios partijos 5 proc. barjero neperžengtų ir į Seimą nepatektų.
Tiesa, kaip atkreipė dėmesį V.Gaidys, Laisvės partija, kuriai savo balsą atiduotų 2,8 proc. apklaustųjų (prieš metus – 2,1 proc.), skaičiuojat nuo visų balsuojančiųjų, jau beveik pasiekė 5 proc. ribą. Ji galėjo susiurbti ir vieną kitą nuo Liberalų sąjūdžio pabėgusį balsą.
Per 10 proc. apklaustųjų teigė rinkimuose nebalsuosiantys, beveik 29 proc. dar nėra apsisprendę.
Kuriuos politikus vertina palankiausiai?
Populiariausių šalies politikų lentelėje pokyčių nedaug, tiesa, rinkėjai, rodos, šventiniu laikotarpiu kiek atlaidesni, nes daugelio politikų reitingai, nors ir nežymiai, bet pakilo.
Labiau teigiamai nei neigiamai iš viso vertinami septyni politikai: prezidentas Gitanas Nausėda, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Darbo partijos vedlys A.Mazuronis, demokratų pirmininkas Saulius Skvernelis, J.Pinskus ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Pasitikėjimas G.Nausėda per kelias savaites dar kiek ūgtelėjo. Palankiai prezidentą vertina 68,3 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 13,5 proc. Prieš mėnesį šie skaičiai atitinkamai siekė 64,6 proc. ir 16,4 proc.
„Tokį reitingą G.Nausėda paskutinį kartą turėjo iškart po NATO viršūnių susitikimo. Dabar jo tonas aštrėja, įsijungė griežtesnė gaidelė ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Matyt, žmonėms tai patinka, kad jį taip nusodino“, – spėliojo V.Gaidys.
Prezidento gerbėjų ratas per metus išaugo. Lygiai prieš metus palankiai šalies vadovą vertino 61,3 proc. apklausos dalyvių.
Antrą ir trečią vietas dalinasi V.Blinkevičiūtė ir A.Anušauskas. Jų reitingai per mėnesį nesikeitė. Tiesa, V.Blinkevičiūtė fiksavo pastebimą metinį šuolį. Dabar ją teigiamai vertina 51,1 proc. apklaustųjų, prieš metus jų buvo kiek per 44 proc.
Į viršų per mėnesį šoktelėjo S.Skvernelis. Palankiai jį įvertino 38,7 proc. respondentų (prieš mėnesį – 33,5 proc., prieš metus – 36,9 proc.), nepalankiai – 35,6 proc. apklaustųjų (prieš mėnesį – 39,5 proc.).
Nežymiai ūgtelėjo ir pasitikėjimas valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Prieš mėnesį jis siekė 29,8 proc., dabar – 33,2 proc.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė fiksuoja reitingų antirekordą. Palankiai premjerę įvertino 21,6 proc., nepalankiai – pirmą kartą per 60 proc. apklausos dalyvių (60,8 proc.).
Prieš metus teigiamai ministrę pirmininkę vertino kas ketvirtas apklaustasis.
