Kreipimąsi į Seimo narius inicijavo Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos moksleivių sąjunga, Šeimų asociacija, Mamos už LGBTQ+ vaikus ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Rašte teigiama, kad lapkričio pradžioje dar pateikimo stadijoje atmetus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, pagal kurią informaciją apie tos pačios lyties šeimas nebūtų laikoma žalinga informacija nepilnamečiams, Konstitucinis Teismas liko vienintele galimybe užtikrinti teisės viršenybę.
Portale manoteises.lt kreipimąsi į parlamentarus pasirašė apie 2500 gyventojų.
Seimo nariams adresuotame raginime primenama ir tai, kad pilietinė visuomenė devynerius metus bylinėjosi teismuose, dėl kurių sulaukta EŽTT sprendimo.
„Prieš pataisą balsavę Seimo nariai ignoravo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios Kolegijos sprendimą. EŽTT konstatavo, kad Lietuva gėdingai varžė rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turėtų įvertinti, ar tokios normos egzistavimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai žodžio laisvei bei lygybės principui“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.
Kreipimąsi į Seimo narius taip pat palaikė Tolerantiško jaunimo asociacija, Ribologija, Įvairovės edukacijos namai, Lietuvos Debatų Centras – VŠĮ „Neformaliojo Švietimo Debatų Centras“, Psichikos sveikatos perspektyvos, Lygių galimybių plėtros centras, Atviros Lietuvos fondas, Asociacija Lygiai, Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, Diversity Development Group, Viešoji įstaiga „Europos namai“, Vystomojo Bendradarbiavimo Platforma, Skaitmeninės etikos centras, Vilniaus Valdorfo mokykla.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo nepritarė Vyriausybės inicijuotai įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams. Galiausiai parlamentas nutarė įstatymo projektą atmesti.
Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
Sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą. Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas buvo sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
